« Politikos mokslų įvadas » : différence entre les versions

De Baripedia
Ligne 53 : Ligne 53 :


== Objektai ==
== Objektai ==
[[Les théories de la guerre en science politique]]
[[Karo teorijos politikos moksle]]


[[La Guerre : conceptions et évolutions]]
[[Karas: koncepcijos ir raida]]


[[La raison d’État]]
[[Valstybės priežastis]]


[[État, souveraineté, mondialisation, gouvernance multiniveaux]]
[[Valstybė, suverenitetas, globalizacija, daugiapakopis valdymas]]


[[Les théories de la violence en science politique]]
[[Smurto teorijos politikos moksle]]


[[Welfare State et biopouvoir]]
[[Gerovės valstybė ir biopolitinė galia]]


[[Analyse des régimes démocratiques et des processus de démocratisation]]
[[Demokratinių režimų ir demokratizacijos procesų analizė]]


[[Systèmes Électoraux : Mécanismes, Enjeux et Conséquences]]
[[Rinkimų sistemos: mechanizmai, problemos ir pasekmės]]


[[Le système de gouvernement des démocraties]]
[[Demokratinių valstybių valdymo sistema]]


[[Morphologie des contestations]]
[[Ginčų morfologija]]


[[L’action dans la théorie politique]]
[[Veiksmas politinėje teorijoje]]


== Pagrindinės politikos mokslų sritys ==
== Pagrindinės politikos mokslų sritys ==

Version du 20 juin 2023 à 21:42

Šis įvadinis politikos mokslų kursas apima pagrindines sąvokas, taip pat dažniausiai pasitaikančias pagrindines temas ir požiūrius. Jis leidžia studentams įgyti sąvokų ir priemonių, reikalingų politinei situacijai suprasti, nesvarbu, ar ji būtų vietinio, regioninio, ar pasaulinio masto.

Kurse pristatoma tiek politikos mokslų disciplina, tiek jos raida laikui bėgant, remiantis kai kuriais svarbiausiais šios disciplinos veikėjais nuo praeities iki šių dienų. Taip pat nagrinėjami įvairūs istoriniai ir šiuolaikiniai požiūriai, nulėmę šios disciplinos mąstymą. Galiausiai kurse apžvelgiami savarankiškai studijuojami dalykai: valstybė, karas, nacionalizmas, vystymasis, politiniai režimai, šiuolaikinių demokratijų institucijos ir kt.

Šiuo kursu siekiama supažindinti studentus su pagrindinėmis politikos mokslų sąvokomis ir pagrindiniais požiūriais. Vienas iš pagrindinių pedagoginių tikslų - įgyti kalbą ir metodologiją, galinčią paskatinti kritiškai mąstyti apie šiuolaikines politines problemas ir atkreipti dėmesį į pagrindinius politinės minties autorius. Tai papildo svarbiausių šiuolaikinio politikos mokslo požiūrių pristatymas. Galiausiai, remiantis konkrečiomis temomis, nuodugnesni apmąstymai iliustruos visuomenės, faktų ir politinių pasirinkimų sąsajas. Kursu taip pat siekiama apžvelgti pagrindines politikos mokslo subdisciplinas, ypač rinkimų studijas, Šveicarijos politiką, lyginamąją politiką, viešosios politikos analizę, tarptautinius santykius ir normatyvinę politikos teoriją.

Kursai

Pamatai

La pensée sociale d'Émile Durkheim et Pierre Bourdieu

Aux origines de la chute de la République de Weimar

La pensée sociale de Max Weber et Vilfredo Pareto

La notion de « concept » en sciences-sociales

Histoire de la discipline de la science politique : théories et conceptions

Analitinės sistemos

Marksizmas ir struktūralizmas

Funkcionalizmas ir sistematizmas

Interakcionizmas ir konstruktyvizmas

Politinės antropologijos teorijos

Diskusija apie tris "I": interesus, institucijas ir idėjas

Racionalaus pasirinkimo teorija ir interesų analizė politikos moksle

Analitinis požiūris į institucijas politikos moksle

Idėjų ir ideologijų tyrimas politikos moksle

Objektai

Karo teorijos politikos moksle

Karas: koncepcijos ir raida

Valstybės priežastis

Valstybė, suverenitetas, globalizacija, daugiapakopis valdymas

Smurto teorijos politikos moksle

Gerovės valstybė ir biopolitinė galia

Demokratinių režimų ir demokratizacijos procesų analizė

Rinkimų sistemos: mechanizmai, problemos ir pasekmės

Demokratinių valstybių valdymo sistema

Ginčų morfologija

Veiksmas politinėje teorijoje

Pagrindinės politikos mokslų sritys

Introduction à la politique suisse

Introduction au comportement politique

Analyse des Politiques Publiques : définition et cycle d'une politique publique

Analyse des Politiques Publiques : mise à l'agenda et formulation

Analyse des Politiques Publiques : mise en œuvre et évaluation

Introduction à la sous-discipline des relations internationales

Introduction à la théorie politique

Bibliographie

  • Caramani Daniele (2011) Comparative Politics, Oxford, Oxford University Press.
  • Hermet, Guy ; Badie, Bertrand; Birbaum Pierre; Braud, Philippe, (2010)Dictionnaire de la science politique et des institutions politiques
  • Katzelson Ira; Milner V. Helen (2002), Political Science : The State of the Discipline, New York, Norton
  • Schemeil Yves, (2010), Introduction à la science politique : Objets, méthodes, résultats, Paris, Presses de Science po et Dalloz
  • Knoepfel, Peter, Larue Corinne, Savard François et Varone Frédéric,(2015). Analyse et pilotage des politiques publiques : France, Suisse, Canada, Québec, Presses de l'Université du Québec, 452 p.
  • Schemeil, Yves, Introduction à la science politique, objets, méthodes, résultats, objectifs, 2015, Paris, Dalloz, 773 p.

Annexes

Références