« Žvalgyba ir stebėjimas » : différence entre les versions

De Baripedia
Aucun résumé des modifications
 
(8 versions intermédiaires par le même utilisateur non affichées)
Ligne 33 : Ligne 33 :
= Žvalgybos atsiradimas valstybėje ir įvairių jos agentūrų struktūrizavimas =
= Žvalgybos atsiradimas valstybėje ir įvairių jos agentūrų struktūrizavimas =


== Birth of Intelligence ==
== Žvalgybos gimimas ==


The spy is a very common actor in our landscape and our everyday imaginary world. Nevertheless, intelligence is an institutionalized practice. The will to know where the occult and secret dimension of politics is something that has always existed. The practice of secrecy and intelligence, but also of concealment and conspiracy is something that has always existed. In the exercise of power, there is always an occult secret part. Inform him is very early appeared in the practice of war, knowing the movements of his enemies is a valuable information in the course of a fight and a war.
Šnipas yra labai dažnas mūsų kraštovaizdžio ir kasdienio įsivaizduojamo pasaulio veikėjas. Vis dėlto žvalgyba yra institucionalizuota praktika. Noras žinoti, kur yra okultinis ir slaptas politikos matmuo, egzistavo visada. Slaptumo ir žvalgybos, taip pat slėpimo ir konspiracijos praktika yra kažkas, kas egzistavo visada. Vykdant valdžią visada egzistuoja okultinė slaptoji dalis. Informuoti jį labai anksti atsirado karo praktikoje, žinojimas apie priešų judėjimą yra vertinga informacija kovos ir karo eigoje.


It was only from the second half of the 19th century onwards, and at the beginning of the 20th century, that intelligence was established as a specific discipline that became professionalized and institutionalized. Alain Dewerpe talks about a bureaucratization of secrecy. Dewerpe wrote'' Espion'' which is an excellent book on the advent of information. The invention of modern intelligence is linked to the emergence of the state, which is linked to a widely discussed phenomenon of bureaucratization and rationalization. This results in rationalisation. A bureaucratic logic takes us away from the romantic view of intelligence. A logic of bureaucratization means that when we talk about intelligence, we are in a logic of knowing as precisely as possible. We're gonna know better than guess. When the modern state is interested in intelligence, it will do so in the form of bureaucratization with a desire to have more and more accurate intelligence.
Tik nuo XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios žvalgyba įsitvirtino kaip specifinė disciplina, kuri tapo profesionalizuota ir institucionalizuota. Alain Dewerpe kalba apie slaptumo biurokratizavimą. Dewerpe parašė puikią knygą apie informacijos atsiradimą "Espion". Šiuolaikinės žvalgybos išradimas siejamas su valstybės atsiradimu, kuris siejamas su plačiai aptariamu biurokratizacijos ir racionalizacijos reiškiniu. Tai lemia racionalizaciją. Biurokratinė logika atitolina mus nuo romantinio požiūrio į žvalgybą. Biurokratizacijos logika reiškia, kad kai kalbame apie žvalgybą, vadovaujamės kuo tikslesnio žinojimo logika. Mes norime žinoti geriau nei spėlioti. Kai šiuolaikinė valstybė domisi žvalgyba, ji tai darys biurokratizacijos būdu, siekdama turėti vis tikslesnę žvalgybą.


== A programme of Total Science  ==
== Visuotinio mokslo programa ==


According to this logic, intelligence becomes a total science with the aim of informing political decision making. It's a political science of state secrecy. As early as the 19th century, intelligence, by institutionalizing and bureaucratizing itself, proposed to go relatively far. We are in positivism, that is to say, we are moving towards a logic of trying to have the most total science possible. Intelligence is intended to go beyond the social sciences. Intelligence informs political decision making just as political science is supposed to do. In this institutional context, intelligence is a total science. In 1789, Des Essarts says that there are no limits to state security when its security is engaged. Intelligence becomes the service of state security, which is gradually institutionalized. This information is primarily police information. There is an obsession with microscopic detail with an attempt to have a perfect knowledge of society.
Remiantis šia logika, žvalgyba tampa totaliniu mokslu, kurio tikslas - informuoti apie politinių sprendimų priėmimą. Tai politinis mokslas apie valstybės paslaptį. Jau XIX a. žvalgyba, institucionalizuodama ir biurokratizuodama save, siūlė žengti gana toli. Esame pozityvizme, t. y. judame link logikos, kai stengiamasi turėti kuo totalesnį mokslą. Žvalgyba ketino peržengti socialinių mokslų ribas. Žvalgyba informuoja apie politinių sprendimų priėmimą taip, kaip tai turėtų daryti politikos mokslai. Šiame instituciniame kontekste žvalgyba yra visuminis mokslas. 1789 m. Des Essartsas sako, kad valstybės saugumui nėra ribų, kai jos saugumu užsiimama. Žvalgyba tampa valstybės saugumo tarnyba, kuri palaipsniui institucionalizuojama. Ši informacija pirmiausia yra policijos informacija. Egzistuoja mikroskopinių detalių manija, kai stengiamasi tobulai pažinti visuomenę.


Since the beginning of the 19th century, there has been a police knowledge that was developed, eventually giving rise to the notion of "State security" and "State protection". At the doctrine level, it is rather at the level of military know-how that intelligence will be structured. We have seen the importance of looking separately, but also in parallel to the police security logic, we are faced with parallel development. Police development is linked to state security, but also to the practice of war itself. Until Napoleon, intelligence was not something permanent. A trusted officer was mandated to make reconnaissance, intelligence was carried out in a temporary form. There was no intelligence structure remaining. With the establishment of a second office, a permanent monitoring structure was set up. In an increasingly total logic of warfare, the practice of security extends to the entire political space. In a total war, we are no longer only interested in intelligence on the ground, but also in knowing what is happening behind the lines and in particular the morale of the population, the state of the country's living forces itself, its population, its resources; there is a need to map everything. From the moment that the idea of intelligence is implemented as a total science as Dewerpe postulates, intelligence is limited only by the means at its disposal. The current mass monitoring is because it is technologically possible, one remains in a will of total knowledge, but one cannot have and must analyze.
Nuo XIX a. pradţios buvo plėtojamos policijos ţinios, kurios galiausiai davė pradţią "valstybės saugumo" ir "valstybės apsaugos" sąvokoms. Doktrinos lygmeniu žvalgyba veikiau bus struktūruojama karinių ţinių lygmeniu. Matėme, kad svarbu į tai pažvelgti atskirai, tačiau lygiagrečiai su policijos saugumo logika susiduriame ir su lygiagrečia raida. Policijos raida susijusi ne tik su valstybės saugumu, bet ir su pačia karo praktika. Iki Napoleono žvalgyba nebuvo kažkas nuolatinio. Patikimas pareigūnas buvo įgaliotas atlikti žvalgybą, žvalgyba buvo vykdoma laikina forma. Nebuvo išlikusios jokios žvalgybos struktūros. Įsteigus antrąją tarnybą, buvo sukurta nuolatinė stebėjimo struktūra. Vis labiau totalėjančioje karo logikoje saugumo praktika apima visą politinę erdvę. Totaliniame kare mus domina ne tik žvalgyba vietoje, bet ir tai, kas vyksta už fronto linijos, ypač gyventojų moralė, pačios šalies gyvųjų pajėgų būklė, gyventojai, ištekliai; reikia viską kartografuoti. Nuo to momento, kai žvalgybos idėja įgyvendinama kaip visuminis mokslas, kaip postuluoja Dewerpe'as, žvalgybą riboja tik turimos priemonės. Dabartinis masinis stebėjimas yra todėl, kad jis technologiškai įmanomas, žmogus lieka visiško žinojimo valioje, bet negali turėti ir turi analizuoti.


It is at the beginning of the twentieth century that it was institutionalized as known today. The first secret service bureaucracies emerged in particular around the fight against anarchist movements in Europe. Russian and Austro-Hungarian intelligence was among the most active in the struggles against opponents, anarchists and early communists. An authoritarian regime is obsessed with an internal enemy. Intelligence watchers are interested in looking for an enemy and finding out what is happening abroad. Very early on, cooperation was established between states that were not necessarily democratic in terms of intelligence. In Switzerland, the birth of intelligence is linked to the will to fight against subversive elements, but also to a strong push by foreign governments in order to be able to exchange information about these potentially subversive elements installed in Switzerland. The birth of the federal police force is strongly linked to this demand for cooperation.
Tik XX a. pradžioje ji buvo institucionalizuota taip, kaip žinoma šiandien. Pirmosios slaptųjų tarnybų biurokratijos atsirado visų pirma kovojant su anarchistiniais judėjimais Europoje. Rusijos ir Austrijos-Vengrijos žvalgyba buvo viena aktyviausių kovoje su oponentais, anarchistais ir ankstyvaisiais komunistais. Autoritarinis režimas yra apsėstas vidinio priešo. Žvalgybininkams rūpi ieškoti priešo ir sužinoti, kas vyksta užsienyje. Labai anksti žvalgybos srityje buvo užmegztas bendradarbiavimas tarp valstybių, kurios nebūtinai buvo demokratinės. Šveicarijoje žvalgybos gimimas susijęs su noru kovoti su ardomąja veikla, taip pat su stipriu užsienio vyriausybių spaudimu, kad būtų galima keistis informacija apie šiuos galimai ardomąją veiklą vykdančius elementus, įdiegtus Šveicarijoje. Federalinės policijos pajėgų atsiradimas yra glaudžiai susijęs su šiuo bendradarbiavimo poreikiu.


At the turn of the 19th century, around the fight against anarchy and various other subversive elements, the first secret services appeared, as they appear today in Europe. From the 1930s to the 1950s, there was an expansion and intensification of these bureaucracies. In the United States, the CIA was only created after the Second World War. There is an intensification as there will be more and more efficient services. It was only in the 20th century, then, that the idea and practice of permanent and institutionalised secrecy became established.
XIX a. pabaigoje, kovojant su anarchija ir įvairiais kitais ardomaisiais elementais, atsirado pirmosios slaptosios tarnybos, kaip ir šiandien Europoje. Nuo XX a. ketvirtojo iki šeštojo dešimtmečio šios biurokratijos plėtėsi ir stiprėjo. Jungtinėse Amerikos Valstijose CŽV buvo sukurta tik po Antrojo pasaulinio karo. Intensyvėjimas vyksta, nes tarnybų daugėja ir jos tampa vis veiksmingesnės. Taigi tik XX a. įsitvirtino nuolatinio ir institucionalizuoto slaptumo idėja ir praktika.


== Nature of the information and its agencies ==
== Informacijos pobūdis ir jos agentūros ==


What is intelligence as it is practiced and how does it work? What are the different canons of the trade?
Kas yra žvalgyba, kaip ji praktikuojama, ir kaip ji veikia? Kokie yra skirtingi šios profesijos kanonai?


Two definitions can be distinguished. According to Stéphane Leman-Langlois,"Intelligence is the logical, useful and efficient organization of a series of information on a particular subject. It's a pretty narrow definition. One of the central issues of intelligence and information and the triage of information that is analysis. According to Jacques Baud,"The primary purpose of intelligence is to provide the decision maker with information relevant to his decision-making and to inform the decision. It is the "raw material" of the decision and should therefore ideally be based on accurate, accurate, complete and objective information ". This definition is more operational. We see the importance of intelligence, that is to say, we do not make good decisions without good information; we need a concrete and objective definition.
Galima išskirti du apibrėžimus. Pasak Stéphane'o Leman-Langlois, "žvalgyba - tai logiškas, naudingas ir veiksmingas informacijos tam tikru klausimu organizavimas. Tai gana siauras apibrėžimas. Vienas iš pagrindinių žvalgybos ir informacijos klausimų ir informacijos rūšiavimas, kuris yra analizė. Pasak Jacques'o Baud, "Pagrindinis žvalgybos tikslas - suteikti sprendimų priėmėjui informaciją, svarbią jo sprendimo priėmimui, ir informuoti apie priimamą sprendimą. Ji yra sprendimo "žaliava", todėl idealiu atveju turėtų būti pagrįsta tikslia, teisinga, išsamia ir objektyvia informacija". Ši apibrėžtis yra labiau operatyvinė. Matome žvalgybos svarbą, t. y. nepriimame gerų sprendimų be geros informacijos; mums reikia konkretaus ir objektyvaus apibrėžimo.


Quite quickly intelligence is distinguished by different practices. Three can be distinguished, but there is a fairly extensive literature on the subject:
Gana greitai žvalgybą išskiria įvairios praktikos. Galima išskirti tris, tačiau šia tema yra gana daug literatūros:
*criminal intelligence: refers to perpetrators, events, sentences, networks, assets and liabilities, travel, places, means of transportation, methods of communication, but which have in common to be related to common crime. We are in a classic police intelligence logic because to conduct an investigation, we need information in order to build a file that allows us to be investigated. Intelligence is an integral part of the judicial police. We are going to gather clues, but as such it is not evidence, but evidence to investigate a case. Intelligence is part of criminal justice, but framed within a legal framework that is a rule of law. Intelligence can be provided within a specific legal framework.
*kriminalinė žvalgyba: tai nusikaltėliai, įvykiai, nuosprendžiai, tinklai, turtas ir įsipareigojimai, kelionės, vietos, transporto priemonės, ryšio būdai, bet kurie yra susiję su bendrais nusikaltimais. Esame klasikinėje policijos žvalgybos logikoje, nes norint atlikti tyrimą, mums reikia informacijos, kad galėtume sudaryti bylą, kuri leistų atlikti tyrimą. Žvalgyba yra neatsiejama teisminės policijos dalis. Mes renkame įkalčius, tačiau kaip tokie tai nėra įrodymai, o įrodymai, reikalingi bylai tirti. Žvalgyba yra baudžiamosios justicijos dalis, tačiau įrėminta teisinėje sistemoje, kuri yra teisinė valstybė. Žvalgybinė informacija gali būti teikiama pagal konkrečią teisinę sistemą.
*Security Intelligence: deals with the prevention of attacks on national security (subversion, foreign interference, espionage, terrorism). Security intelligence extends abroad and concerns the protection of the state, at the internal level, we are in the "high police". Security intelligence is something that is spreading, especially abroad. Criminal intelligence is internally regulated by a legal framework, and external intelligence is not regulated by the same rules. The same rules do not apply to intelligence services if they are internal or external. One is a legal framework and the other is beyond the domain of state reason.
*Saugumo žvalgyba: susijusi su kėsinimosi į nacionalinį saugumą (perversmo, užsienio kišimosi, šnipinėjimo, terorizmo) prevencija. Saugumo žvalgyba išsiplečia į užsienį ir yra susijusi su valstybės apsauga, vidaus lygmeniu esame "aukštojoje policijoje". Saugumo žvalgyba yra tai, kas plinta, ypač užsienyje. Kriminalinę žvalgybą viduje reglamentuoja teisinė sistema, o išorės žvalgybai tos pačios taisyklės netaikomos. Tos pačios taisyklės netaikomos žvalgybos tarnyboms, ar jos yra vidaus, ar išorės. Viena yra teisinė sistema, o kita yra už valstybės proto srities ribų.
*military intelligence: refers to the equipment, manpower, movements, methods, technologies, strategies and tactics of foreign military forces. In a new security environment, we can see that military intelligence is no longer necessarily the main component of intelligence today, even if it exists everywhere.
*karinė žvalgyba: susijusi su užsienio valstybių karinių pajėgų įranga, žmonėmis, judėjimu, metodais, technologijomis, strategijomis ir taktika. Naujoje saugumo aplinkoje matome, kad šiandien karinė žvalgyba nebūtinai yra pagrindinė žvalgybos sudedamoji dalis, nors ji egzistuoja visur.


But intelligence is not evidence. These types of information differ in the context in which they occur, but in any event, regardless of the type of information collected, intelligence is not evidence. The evidence is of a different nature, it is aimed at charging individuals and must meet strict legal criteria. Thus, knowledge is not equivalent to being able to prove.
Tačiau intelektas nėra įrodymas. Šios informacijos rūšys skiriasi pagal tai, kokiame kontekste jos atsiranda, tačiau bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo surinktos informacijos rūšies, žvalgybinė informacija nėra įrodymas. Įrodymai yra kitokio pobūdžio, jais siekiama apkaltinti asmenis ir jie turi atitikti griežtus teisinius kriterijus. Taigi žinios nėra tolygios gebėjimui įrodyti.


There are two types of intelligence sources: open and closed sources. An intelligence officer will not only be interested in closed sources:  
Yra dviejų rūšių žvalgybos šaltiniai: atviri ir uždari šaltiniai. Žvalgybos pareigūnas domėsis ne tik uždaraisiais šaltiniais:  
*Open sources ": in general, corresponds to what is available to the public, i. e. the media, official documents, publications, public speeches, trials, expert reports, internet or annual reports;
*Atviri šaltiniai ": apskritai atitinka tai, kas prieinama visuomenei, t. y. žiniasklaida, oficialūs dokumentai, publikacijos, viešos kalbos, teismo procesai, ekspertų ataskaitos, interneto ar metinės ataskaitos;
*Closed sources "" sources "": what is confidential, reserved, exclusive use, or "secret defence"; infiltration, denunciation, direct observation, interception, surveillance, exchanges, analysis with "added value".
*Uždari šaltiniai "" šaltiniai "": tai, kas yra konfidencialu, rezervuota, išskirtinio naudojimo arba "slapta gynyba"; infiltracija, demaskavimas, tiesioginis stebėjimas, perėmimas, stebėjimas, keitimasis, analizė su "pridėtine verte".


There is enough distinction between the types of sources with human intelligence:
Pakankamai skiriasi šaltinių rūšys su žmonių žvalgyba:
*HUMINT "(Human Intelligence): corresponds to all human sources, testimonies, infiltration, observation, interrogations, denunciation, direct listening.
*HUMINT "(Human Intelligence): atitinka visus žmogiškuosius šaltinius, liudijimus, infiltraciją, stebėjimą, tardymą, denonsavimą, tiesioginį klausymąsi.
*SIGINT'' SIGINT'' (Signal Intelligence): here we group together the various interceptions of communications, and by extension the sources involving a form of surveillance technology.
*SIGINT" (Signalinė Intelligence): čia grupuojame įvairius ryšių perėmimus, o kartu ir šaltinius, susijusius su tam tikra stebėjimo technologijos forma.


This distinction is very important and today is the focus of much debate in the intelligence community as since 9/11, American intelligence has shifted to technological intelligence. The PRISM program is about technology intelligence. From the NSA's perspective, this is the most effective way to do intelligence. This has always been a structuring dimension of intelligence and today, technological intelligence is being promoted and increasingly used.
Šis skirtumas yra labai svarbus ir šiandien žvalgybos bendruomenėje kelia daug diskusijų, nes po rugsėjo 11 d. Amerikos žvalgyba perėjo prie technologinės žvalgybos. PRISM programa susijusi su technologine žvalgyba. NSA požiūriu, tai veiksmingiausias būdas vykdyti žvalgybą. Tai visada buvo struktūrinis žvalgybos aspektas, o šiandien technologinė žvalgyba yra skatinama ir vis dažniau naudojama.


Intelligence has been theorized in the form of an intelligence cycle that will identify a need, collect information and then process the information by analyzing it. Since we cannot know everything, we are going to enter into interpretive logics entering into proactive logics. The last stage of the cycle is dissemination and communication to States, but also to private actors. Economic intelligence also operates on the same principle. Private intelligence follows the same logic in the information cycle, its logic and processing.
Žvalgyba teoriškai apibūdinama kaip žvalgybos ciklas, kurio metu nustatomas poreikis, renkama informacija ir apdorojama analizuojant informaciją. Kadangi negalime žinoti visko, įžengsime į interpretacinę logiką, įeinančią į proaktyviąją logiką. Paskutinis ciklo etapas - sklaida ir pranešimas valstybėms, taip pat privatiems subjektams. Ekonominė žvalgyba taip pat veikia tuo pačiu principu. Privati žvalgyba vadovaujasi ta pačia informacijos ciklo logika, jos logika ir apdorojimu.


Intelligence agencies are thus very diverse and obey different logics according to their field of action, whether it is internal or external, there will be agencies that will distinguish themselves. In the United States, the FBI conducts criminal investigations does not necessarily operate proactively, whereas the CIA deals with the outside world acting outside the United States, which is not subject to the same rule as the FBI. Targeted killings take place outside any legal framework. The internal is the external is structuring in the constitution of intelligence agencies. After 9/11, one of the main criticisms was that the CIA and the FBI had not cooperated enough. Things are going the same way in other countries. In France, there was the DGSI inside and the DGSE outside, there is this differentiation between internal and external and what distinguishes the two is a legal framework. In Switzerland, there was the SRS and SAP which in 2010 merged. It is the idea of merging intelligence services in a world where threats have become transnational. There is considerable reluctance within agencies with different work cultures, but it is also legally complicated because these agencies operate according to completely different logics.
Taigi žvalgybos agentūros yra labai įvairios ir paklūsta skirtingoms logikoms pagal savo veiklos sritį, nesvarbu, ar ji būtų vidaus, ar išorės, bus agentūrų, kurios išsiskirs. Jungtinėse Valstijose FTB atlieka kriminalinius tyrimus nebūtinai veikia aktyviai, o CŽV dirba su išoriniu pasauliu, veikiančiu už Jungtinių Valstijų ribų, ir jai negalioja ta pati taisyklė kaip FTB. Tiksliniai žudymai vykdomi nesilaikant jokios teisinės sistemos. Vidinis yra išorinis yra struktūrizuojamas žvalgybos agentūrų konstitucijoje. Po Rugsėjo 11-osios įvykių vienas iš pagrindinių priekaištų buvo tas, kad CŽV ir FTB nepakankamai bendradarbiavo. Panašiai viskas vyksta ir kitose šalyse. Prancūzijoje buvo vidinė DGSI ir išorinė DGSE, yra toks vidaus ir išorės skirstymas, o tai, kas jas skiria, yra teisinė sistema. Šveicarijoje veikė SRS ir SAP, kurios 2010 m. susijungė. Tai idėja sujungti žvalgybos tarnybas pasaulyje, kuriame grėsmės tapo tarptautinės. Agentūrose, kuriose vyrauja skirtinga darbo kultūra, jaučiamas nemažas pasipriešinimas, tačiau tai sudėtinga ir teisiniu požiūriu, nes šios agentūros veikia pagal visiškai skirtingą logiką.


Two objections must be kept in mind when we talk about intelligence agencies, which is the opposition between internal and external with the mission of fighting crime and protecting the ground.
Kalbant apie žvalgybos agentūras, reikia turėti omenyje du prieštaravimus - tai vidaus ir išorės priešprieša, kurios misija - kovoti su nusikalstamumu ir saugoti žemę.


= The transformation of intelligence practices: towards mass surveillance? =
= Žvalgybos praktikos transformacija: masinio sekimo link? =


We will see that when we look at contemporary logics and transformations, these distinctions are beginning to break down and blur between the internal and external, between a clear legal framework and no legal framework, but also between the private and the public.
Pažvelgę į šiuolaikinę logiką ir transformacijas, pamatysime, kad šie skirtumai tarp vidaus ir išorės, tarp aiškios teisinės sistemos ir jos nebuvimo, taip pat tarp privataus ir viešo pradeda nykti ir nykti.


== Intelligence and new challenges of globalisation ==
== Žvalgyba ir nauji globalizacijos iššūkiai ==


We see that with the imposition of a discourse on globalized security, there will be a need to transform intelligence as a practice and thus reorganize it by moving the lines. According to the 2008 CSS ETH report,"At the end of the Cold War, the threat spectrum became more complex and broader. There was no central stereotype of the enemy. We see how the end of the Cold War reappears as an admission of loss of meaning. That's the confession we're lost. The purpose of intelligence is to be able to make prospective analysis all the more if one is completely lost. We're going to need more and more prospective analysis. We fall into the logic that intelligence officers become like a form of meteorology. This part of the intelligence profession will become extremely important. The rationality and logic of risk have extremely clear affinities with intelligence taking on an increasingly important role. We're in a risk rationality. At the end of the Cold War, there appeared a fairly clear affinity between the affinities underlying the practices and the logics underlying those practices. For Didier Bigo, we went from the red wire to the green wire. If there is confusion is a lack of understanding, it is also because there is confusion is an incomprehension in the heads of people who are supposed to explain what is happening. We are faced with fears that are within our very societies, being both in a transnational and societal logic of our societies. Intelligence is faced with the same problems and will reorganize itself according to this same problem common to the different professions and practices.
Matome, kad, pradėjus taikyti globalizuoto saugumo diskursą, reikės transformuoti žvalgybą kaip praktiką ir taip ją pertvarkyti, perkeliant ribas. Kaip teigiama 2008 m. CSS ETH ataskaitoje, "pasibaigus Šaltajam karui, grėsmių spektras tapo sudėtingesnis ir platesnis. Nebeliko pagrindinio priešo stereotipo. Matome, kaip Šaltojo karo pabaiga vėl iškyla kaip prasmės praradimo pripažinimas. Tai prisipažinimas, kad esame praradę. Žvalgybos tikslas - gebėti atlikti perspektyvinę analizę juo labiau, jei žmogus yra visiškai pasimetęs. Mums reikės vis daugiau perspektyvinės analizės. Pasiduodame logikai, kad žvalgybos pareigūnai tampa tarsi meteorologijos forma. Ši žvalgybos profesijos dalis taps nepaprastai svarbi. Rizikos racionalumas ir logika turi itin aiškių sąsajų su vis svarbesnį vaidmenį įgyjančia žvalgyba. Esame rizikos racionalumo sąlygomis. Šaltojo karo pabaigoje atsirado gana aiškus afinitetas tarp afinitetų, kuriais grindžiama praktika, ir logikos, kuria ta praktika grindžiama. Didier Bigo nuomone, nuo raudonos vielos perėjome prie žalios vielos. Jei painiava yra nesupratimas, tai taip pat ir todėl, kad painiava yra nesupratimas žmonių, kurie turėtų paaiškinti, kas vyksta, galvose. Susiduriame su baimėmis, kurios glūdi pačioje mūsų visuomenėje, nes jos yra ir transnacionalinės, ir visuomeninės mūsų visuomenės logikoje. Žvalgyba susiduria su tomis pačiomis problemomis ir reorganizuosis pagal tą pačią problemą, bendrą įvairioms profesijoms ir praktikoms.


Does the broadening of the threat spectrum in a global security context justify a transformation of intelligence practice?
Ar grėsmių spektro išplėtimas pasaulinio saugumo kontekste pateisina žvalgybos praktikos transformaciją?
   
   
Edouard Snowden worked for a private company that worked with the NSA. This whistleblower revealed the existence of NSA mass surveillance programs such as PRISM and other integrative platforms. PRISM, also known as Xkeyscore, involves delivering large amounts of data from private players such as Skype and Facebook and telecoms without users being notified in advance. The upstream is truly representative of mass monitoring by connecting to cables to extract information directly from them. We are not looking for something specific, there are flows in which we will store something we are looking for. Beyond the NSA, which deals with electronic surveillance, other countries have been more or less involved in this matter. The NSA and other agencies collaborated with other intelligence services to conduct mass surveillance beyond democratic and parliamentary scrutiny. Some states will work together, but not on everything. France also has a system managed by the DGSE with a upstream project, notably on cables in Djibouti. Even with Great Britain, there are cases where the NSA did not exchange information. Collaboration takes place on specific issues, particularly in terms of counter-terrorism issues. Various intelligence specialists exchange information, the best known of which is the Bern Club.
Edouardas Snowdenas dirbo privačioje bendrovėje, kuri bendradarbiavo su NSA. Šis demaskuotojas atskleidė, kad egzistuoja NSA masinio sekimo programos, tokios kaip PRISM ir kitos integracinės platformos. PRISM, dar vadinama Xkeyscore, apima didelių duomenų kiekių teikimą iš privačių dalyvių, pavyzdžiui, "Skype" ir "Facebook", ir telekomunikacijų bendrovių, apie tai iš anksto nepranešus naudotojams. Aukščiau esantis srautas iš tiesų atstovauja masiniam stebėjimui prisijungiant prie kabelių ir tiesiogiai iš jų išgaunant informaciją. Mes neieškome kažko konkretaus, yra srautai, kuriuose saugome tai, ko ieškome. Be NSA, kuri užsiima elektroniniu stebėjimu, į šį reikalą daugiau ar mažiau įsitraukė ir kitos šalys. NSA ir kitos agentūros bendradarbiavo su kitomis žvalgybos tarnybomis, kad vykdytų masinį sekimą be demokratinės ir parlamentinės kontrolės. Kai kurios valstybės bendradarbiauja, bet ne dėl visko. Prancūzija taip pat turi sistemą, kurią valdo DGSE, turinti aukštesnio lygio projektą, visų pirma dėl Džibutyje esančių kabelių. Net su Didžiąja Britanija yra atvejų, kai NSA nesikeitė informacija. Bendradarbiavimas vyksta konkrečiais klausimais, ypač kovos su terorizmu srityje. Įvairūs žvalgybos specialistai keičiasi informacija, iš kurių geriausiai žinomas yra Berno klubas.


== From targeted to mass surveillance ==
== Nuo tikslinio iki masinio stebėjimo ==


The upstream logic means that we don't know why the data are collected because we can monitor everything is anything. There is a difference between targeted intelligence and mass surveillance. There is an imbalance with respect to a targeted intelligence operation since the same data could be targeted for counter-terrorism, illegal immigration or economic intelligence. The more targeted way of functioning is linked to a way of doing things in liberal democracies, that is, there is a sort of tacit agreement that a democracy functions according to a logic of power and counter-power with the possibility of bringing intelligence services to order.
Aukščiau esanti logika reiškia, kad nežinome, kodėl renkami duomenys, nes galime stebėti viską. Yra skirtumas tarp tikslinės žvalgybos ir masinio sekimo. Tikslinės žvalgybos operacijos atžvilgiu yra disbalansas, nes tie patys duomenys gali būti skirti kovai su terorizmu, nelegalia imigracija ar ekonominei žvalgybai. Tikslingesnis veikimo būdas yra susijęs su liberaliųjų demokratijų veikimo būdu, t. y. egzistuoja tam tikras tylus susitarimas, kad demokratija veikia pagal galios ir priešpriešos logiką su galimybe sutvarkyti žvalgybos tarnybas.


The transition to mass surveillance is not insignificant. In the past, this was justifiable in relation to suspicions, we were going to target someone in relation to a specific framework. The shift to mass surveillance is not insignificant because it completely reverses the burden of proof. We are in a reverse logic of mass surveillance where the challenge is to manage information flows, it is up to individuals to lift the suspicion on their behaviour by showing transparency. Everyone is potentially suspicious. This idea is typical of an authoritarian regime and a police state that is controlling its population because we fear that it threatens us. Mass surveillance is for authoritarian states.
Perėjimas prie masinio sekimo nėra nereikšmingas. Anksčiau tai buvo pateisinama įtarimais, ketinome į ką nors nusitaikyti pagal tam tikrą sistemą. Perėjimas prie masinio sekimo nėra nereikšmingas, nes visiškai pakeičia įrodinėjimo naštą. Esame atvirkštinėje masinio sekimo logikoje, kai iššūkis yra valdyti informacijos srautus, o nuo asmenų priklauso, ar jie panaikins įtarimus dėl savo elgesio rodydami skaidrumą. Kiekvienas žmogus yra potencialiai įtartinas. Ši idėja būdinga autoritariniam režimui ir policinei valstybei, kuri kontroliuoja savo gyventojus, nes mes bijome, kad jie kelia mums grėsmę. Masinis sekimas skirtas autoritarinėms valstybėms.


At the end of the 1980s, it was made public that the Swiss federal authorities and cantonal police forces had observed about 900,000 people in Switzerland (700,000 people and organisations according to official sources) more or less actively and had thus produced fact sheets on these people. The purpose of this file was to protect Switzerland from subversive communist activities. The discovery of the card scandal raised widespread protests at the time. This undermined confidence in the Swiss state. Finally, all departments and the army maintained secret databases. There was an obsession with files with between 700,000 and 900,000 people registered for a population of 6 million in Switzerland. There have been a series of parliamentary committees that have brought out cases.
XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo paviešinta, kad Šveicarijos federalinės valdžios institucijos ir kantonų policijos pajėgos daugiau ar mažiau aktyviai stebėjo apie 900 000 Šveicarijos gyventojų (oficialių šaltinių duomenimis, 700 000 žmonių ir organizacijų) ir todėl parengė informacines suvestines apie šiuos žmones. Šios kartotekos tikslas buvo apsaugoti Šveicariją nuo ardomosios komunistinės veiklos. Kortelių skandalo atskleidimas tuo metu sukėlė plačius protestus. Tai pakirto pasitikėjimą Šveicarijos valstybe. Galiausiai visos tarnybos ir kariuomenė vedė slaptas duomenų bazes. Buvo apsėsta bylų, kuriose buvo užregistruota nuo 700 000 iki 900 000 asmenų, kai Šveicarijoje gyveno 6 mln. gyventojų. Buvo nemažai parlamento komitetų, kurie iškėlė bylas.


In general, in liberal democracies, there is no mass filing except for a few exceptions such as Switzerland with the case of cards. We have remained in a logic of democratic collective, currently, Switzerland, on the issue of data protection has a protective legislation and where the intelligence services are relatively controlled and supervised. During the Cold War, the entity that dealt with the card was the BUPO, the Bundespolizei. Intelligence in Switzerland today has changed a lot.  
Apskritai liberaliose demokratijose masinio bylų registravimo nėra, išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiui, Šveicarijoje - kortelių bylą. Mes išlikome demokratinio kolektyvo logikoje, šiuo metu Šveicarijoje duomenų apsaugos klausimu galioja apsauginiai teisės aktai, o žvalgybos tarnybos yra santykinai kontroliuojamos ir prižiūrimos. Šaltojo karo metais su kortelėmis dirbęs subjektas buvo BUPO, Bundespolizei. Šiandien Šveicarijoje žvalgyba labai pasikeitė.  


A distinction must be made between an authoritarian regime and a liberal democracy. The practice of mass surveillance finds it rather difficult to find its place in a democratic system. A democratic regime could be differentiated from a police regime based on the scale of intelligence surveillance. This consensus has been somewhat undermined today. It is precisely the purpose and scale of surveillance that differentiates a democratic regime from a police state.
Reikia skirti autoritarinį režimą ir liberalią demokratiją. Masinio sekimo praktika gana sunkiai randa savo vietą demokratinėje sistemoje. Demokratinį režimą nuo policinio režimo galima atskirti pagal žvalgybinio sekimo mastą. Šiandien šis konsensusas yra šiek tiek pažeistas. Būtent sekimo tikslas ir mastas skiria demokratinį režimą nuo policinės valstybės.


== Transforming National Security ==
== Nacionalinio saugumo transformacija ==


It would be untrue today to think that we are in an Orwellian logic referring to the 1984 work with an eye that would keep an eye on everyone in order to monitor and control people. One of the issues in order to understand the arrival of mass surveillance and the acceptance of mass surveillance in our liberal societies is that there is a transformation in liberal democracies in the report to surveillance. There is a need to identify new enemies in a context of globalization of the threat. Resistance to mass surveillance has been weakened by the September 11 attacks and the War on Terrorism. The questioning becomes that of the relationship between security and freedom. There was a perception of the relationship between security and freedom as a balance. That was the image that was served during those years. From the moment we accept this image, it is security that wins because we are afraid. Technological innovations allow the processing of a much larger volume of data, henceforth, one manages a huge number of data. The Echelon program, which was unveiled in the early 2000s, was based on a series of stations in the United States, Great Britain, and also in New Zealand to receive almost all telecommunications around the world. In this context, there will be some form of redefinition of national security. The lines will get blurred.
Būtų neteisinga šiandien manyti, kad mes gyvename Orvelo logikoje, susijusioje su 1984 m. darbu, kai akis, stebinti ir kontroliuojanti žmones, stebi kiekvieną. Vienas iš klausimų, siekiant suprasti masinio sekimo atėjimą ir pritarimą masiniam sekimui mūsų liberaliose visuomenėse, yra tas, kad liberaliose demokratijose vyksta pranešimo apie sekimą transformacija. Reikia nustatyti naujus priešus grėsmės globalizacijos kontekste. Pasipriešinimą masiniam stebėjimui susilpnino Rugsėjo 11-osios išpuoliai ir karas su terorizmu. Pradedama klausti apie saugumo ir laisvės santykį. Saugumo ir laisvės santykis buvo suvokiamas kaip pusiausvyra. Toks vaizdinys buvo kuriamas tais metais. Nuo tos akimirkos, kai priimame šį įvaizdį, laimi saugumas, nes mes bijome. Technologinės naujovės leidžia apdoroti kur kas didesnį duomenų kiekį, todėl nuo šiol žmogus valdo labai daug duomenų. 2000-ųjų pradžioje pristatyta programa "Echelon" buvo pagrįsta keliomis stotimis Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Naujojoje Zelandijoje, kurios priimdavo beveik visas telekomunikacijas visame pasaulyje. Šiomis aplinkybėmis bus tam tikra forma iš naujo apibrėžtas nacionalinis saugumas. Ribos išsitrins.


In this context, it is becoming increasingly difficult for the judiciary to supervise intelligence activities. In other words, by benefiting from the vagueness between internal and external, but also between the private and the public, it becomes all the more difficult for the judiciary to supervise intelligence. In this indifference between the internal and the external, between the fight against crime and the protection of the State, it is becoming increasingly difficult to distinguish between the interests of the State, i. e. what is really dangerous and, above all, which indistinguishes the interests of the State from those of private actors. All this mixing creates some kind of madness. Mass surveillance goes beyond the defence of privacy, and this mass surveillance questions the very definition of democracy, since these are practices that cannot be legally supervised and controlled. Recently, Switzerland has signed the PMR agreements with Russia, which are agreements for the exchange of traveller information between countries, but we do not know what happens to this data.
Šiomis aplinkybėmis teismams bus vis sunkiau prižiūrėti žvalgybos veiklą. Kitaip tariant, pasinaudojant neaiškumu tarp vidaus ir išorės, taip pat tarp privataus ir viešojo, teisminei valdžiai tampa dar sunkiau prižiūrėti žvalgybą. Esant tokiai abejonei tarp vidaus ir išorės, tarp kovos su nusikalstamumu ir valstybės apsaugos, darosi vis sunkiau atskirti valstybės interesus, t. y. tai, kas iš tikrųjų yra pavojinga ir, svarbiausia, kas neatskiria valstybės interesų nuo privačių subjektų interesų. Visas šis maišymasis sukuria tam tikrą beprotybę. Masinis stebėjimas peržengia privatumo gynimo ribas, ir šis masinis stebėjimas kelia abejonių dėl pačios demokratijos apibrėžties, nes tai yra praktika, kurios neįmanoma teisiškai prižiūrėti ir kontroliuoti. Neseniai Šveicarija pasirašė PMR susitarimus su Rusija, t. y. susitarimus dėl keitimosi keliautojų informacija tarp šalių, tačiau nežinome, kas vyksta su šiais duomenimis.


The question of the acceptance of mass surveillance in liberal society raises a paradox. In a democracy, mass surveillance raises the paradox that it is justified in the name of protecting our democratic values, i. e. we are going to accept surveillance for our own protection.
Masinio sekimo pripažinimo liberalioje visuomenėje klausimas kelia paradoksą. Demokratinėje visuomenėje masinis sekimas kelia paradoksą, kad jis pateisinamas vardan mūsų demokratinių vertybių apsaugos, t. y. mes ketiname sutikti su sekimu dėl savo pačių apsaugos.


== Towards mass cyber-surveillance? ==
== Masinio kibernetinio stebėjimo link? ==


Mass monitoring was made possible by the change of scale by technological means not previously available. This is now possible. This series of programs based on technological intelligence in relation to human intelligence has produced effects. This is not only a reason for surveillance, but there are different reasons that will explain the implementation of these mass surveillance tools. The practice of mass surveillance involves dangers. A series of programs since the early 2000s such as PNR or MATRIX, and developing integrated platforms, have blurred the distinction between targeted surveillance (justified by the fight against crime) and data mining, which by its logic entails the risk of extending the scale and nature of surveillance. The very logic of intelligence will have consequences, that is to say, knowing who decides which reading key to choose. While there is consensus on what is dangerous, there are different ways of dealing with these problems. The way we deal with information, decide what we get out of it or profile it, are the fruits of different agencies that do not necessarily agree. It is possible to use the same data to do a lot of things. There is a digitisation of the state reason that means of surveillance are no longer there to give orders, but to ensure protection.
Masinis stebėjimas tapo įmanomas pakeitus mastą anksčiau neprieinamomis technologinėmis priemonėmis. Dabar tai įmanoma. Ši technologine žvalgyba pagrįsta programų serija, susijusi su žmogaus žvalgyba, davė rezultatų. Tai ne tik stebėjimo priežastis, bet ir įvairios priežastys, kurios paaiškins šių masinio stebėjimo priemonių įgyvendinimą. Masinio stebėjimo praktika susijusi su pavojais. Nuo 2000-ųjų metų pradžios vykdant įvairias programas, tokias kaip PNR ar MATRIX, ir kuriant integruotas platformas, buvo ištrintas skirtumas tarp tikslinio sekimo (pateisinamo kova su nusikalstamumu) ir duomenų gavybos, kuri dėl savo logikos kelia pavojų išplėsti sekimo mastą ir pobūdį. Pati žvalgybos logika turės pasekmių, t. y. žinojimas, kas sprendžia, kokį skaitymo raktą pasirinkti. Nors sutariama dėl to, kas yra pavojinga, yra įvairių būdų, kaip spręsti šias problemas. Tai, kaip elgiamės su informacija, sprendžiame, ką iš jos gausime, ar ją profiliuojame, yra skirtingų agentūrų, kurios nebūtinai sutaria, vaisius. Tuos pačius duomenis galima naudoti daugeliui dalykų. Vyksta valstybės skaitmeninimas, todėl stebėjimo priemonės nebėra skirtos įsakymams duoti, o apsaugai užtikrinti.


We could also say that we are transforming ourselves too. Perhaps something that has changed is that there is a certain acceptance that assumes that we are all more or less involved in these networks. In the Orwellian vision, surveillance has an oppressive form. Today, monitoring logic is accepted as part of everyday life. Perhaps these means of surveillance have finally been accepted because they are there to protect us.
Taip pat galėtume sakyti, kad transformuojamės ir mes patys. Galbūt pasikeitė tai, kad egzistuoja tam tikras pritarimas, pagal kurį daroma prielaida, kad visi esame daugiau ar mažiau įtraukti į šiuos tinklus. Orveliškoje vizijoje stebėjimas įgauna slegiančią formą. Šiandien stebėjimo logika priimama kaip kasdienio gyvenimo dalis. Galbūt šios stebėjimo priemonės pagaliau priimtos, nes jos skirtos mums apsaugoti.


= Conclusion =
= Išvada =


Where to draw the red line? What is acceptable or unacceptable about monitoring and what can be done about it? Is that acceptable and should we drop some of our freedoms, are there legal provisions that would allow us to draw a red line between what is acceptable and unacceptable?
Kur nubrėžti raudoną liniją? Kas stebėsenoje yra priimtina ar nepriimtina ir ką dėl to galima padaryti? Ar tai yra priimtina ir ar turėtume atsisakyti kai kurių savo laisvių, ar yra teisinių nuostatų, kurios leistų nubrėžti raudoną liniją tarp to, kas priimtina ir nepriimtina?


Today, when we see the answers to the PRISM case in particular, we are in a geopolitical cyber-political situation where the reaction of most States has been a national reaction to guarantee the security of their own citizens. The question of a sovereign answer was ultimately only to recreate a form of geopolitics in cyberspace. In'' After Snowden: Rethinking the Impact of Surveillance published'' in 2014, it is shown that this is not a cosmopolitan reaction, the answers are quite national.
Šiandien, kai matome atsakymus į klausimus, susijusius su PRISM byla, susidarė geopolitinė kibernetinė-politinė situacija, kai daugumos valstybių reakcija buvo nacionalinė, siekiant užtikrinti savo piliečių saugumą. Galiausiai suverenaus atsakymo klausimas galiausiai buvo tik tam, kad būtų atkurta tam tikra geopolitikos kibernetinėje erdvėje forma. Po Snowdeno: Rethinking the Impact of Surveillance", išleistoje 2014 m., parodoma, kad tai nėra kosmopolitinė reakcija, atsakymai yra gana nacionaliniai.


= Bibliografija =
= Bibliografija =

Version actuelle datée du 18 août 2021 à 18:59

Žvalgyba ir stebėjimas
Professeur(s) Stephan Davidshofer[1][2][3]
Christian Olsson[4][5][6]
Enregistrement 2014, 2015
Cours Political Violence and Security Practices

Lectures


Kaip žvalgybos logiką, jos transformacijas, taip pat žvalgybos profesijas ir įvairias žvalgybos agentūras, jų transformacijas galima perskaityti ir suprasti per bendrą valstybės kūrimo ir smurto valdymo vaidmenį valstybės kūrimo procese ir jo šiuolaikiniuose padariniuose? Žvalgyba yra ir praktika, ir profesija, rizikos logikos požiūriu egzistuoja gana aiškus giminingumas.

Languages


Español Français


Lietuviškas


Žvalgybos atsiradimas valstybėje ir įvairių jos agentūrų struktūrizavimas[modifier | modifier le wikicode]

Žvalgybos gimimas[modifier | modifier le wikicode]

Šnipas yra labai dažnas mūsų kraštovaizdžio ir kasdienio įsivaizduojamo pasaulio veikėjas. Vis dėlto žvalgyba yra institucionalizuota praktika. Noras žinoti, kur yra okultinis ir slaptas politikos matmuo, egzistavo visada. Slaptumo ir žvalgybos, taip pat slėpimo ir konspiracijos praktika yra kažkas, kas egzistavo visada. Vykdant valdžią visada egzistuoja okultinė slaptoji dalis. Informuoti jį labai anksti atsirado karo praktikoje, žinojimas apie priešų judėjimą yra vertinga informacija kovos ir karo eigoje.

Tik nuo XIX a. antrosios pusės ir XX a. pradžios žvalgyba įsitvirtino kaip specifinė disciplina, kuri tapo profesionalizuota ir institucionalizuota. Alain Dewerpe kalba apie slaptumo biurokratizavimą. Dewerpe parašė puikią knygą apie informacijos atsiradimą "Espion". Šiuolaikinės žvalgybos išradimas siejamas su valstybės atsiradimu, kuris siejamas su plačiai aptariamu biurokratizacijos ir racionalizacijos reiškiniu. Tai lemia racionalizaciją. Biurokratinė logika atitolina mus nuo romantinio požiūrio į žvalgybą. Biurokratizacijos logika reiškia, kad kai kalbame apie žvalgybą, vadovaujamės kuo tikslesnio žinojimo logika. Mes norime žinoti geriau nei spėlioti. Kai šiuolaikinė valstybė domisi žvalgyba, ji tai darys biurokratizacijos būdu, siekdama turėti vis tikslesnę žvalgybą.

Visuotinio mokslo programa[modifier | modifier le wikicode]

Remiantis šia logika, žvalgyba tampa totaliniu mokslu, kurio tikslas - informuoti apie politinių sprendimų priėmimą. Tai politinis mokslas apie valstybės paslaptį. Jau XIX a. žvalgyba, institucionalizuodama ir biurokratizuodama save, siūlė žengti gana toli. Esame pozityvizme, t. y. judame link logikos, kai stengiamasi turėti kuo totalesnį mokslą. Žvalgyba ketino peržengti socialinių mokslų ribas. Žvalgyba informuoja apie politinių sprendimų priėmimą taip, kaip tai turėtų daryti politikos mokslai. Šiame instituciniame kontekste žvalgyba yra visuminis mokslas. 1789 m. Des Essartsas sako, kad valstybės saugumui nėra ribų, kai jos saugumu užsiimama. Žvalgyba tampa valstybės saugumo tarnyba, kuri palaipsniui institucionalizuojama. Ši informacija pirmiausia yra policijos informacija. Egzistuoja mikroskopinių detalių manija, kai stengiamasi tobulai pažinti visuomenę.

Nuo XIX a. pradţios buvo plėtojamos policijos ţinios, kurios galiausiai davė pradţią "valstybės saugumo" ir "valstybės apsaugos" sąvokoms. Doktrinos lygmeniu žvalgyba veikiau bus struktūruojama karinių ţinių lygmeniu. Matėme, kad svarbu į tai pažvelgti atskirai, tačiau lygiagrečiai su policijos saugumo logika susiduriame ir su lygiagrečia raida. Policijos raida susijusi ne tik su valstybės saugumu, bet ir su pačia karo praktika. Iki Napoleono žvalgyba nebuvo kažkas nuolatinio. Patikimas pareigūnas buvo įgaliotas atlikti žvalgybą, žvalgyba buvo vykdoma laikina forma. Nebuvo išlikusios jokios žvalgybos struktūros. Įsteigus antrąją tarnybą, buvo sukurta nuolatinė stebėjimo struktūra. Vis labiau totalėjančioje karo logikoje saugumo praktika apima visą politinę erdvę. Totaliniame kare mus domina ne tik žvalgyba vietoje, bet ir tai, kas vyksta už fronto linijos, ypač gyventojų moralė, pačios šalies gyvųjų pajėgų būklė, gyventojai, ištekliai; reikia viską kartografuoti. Nuo to momento, kai žvalgybos idėja įgyvendinama kaip visuminis mokslas, kaip postuluoja Dewerpe'as, žvalgybą riboja tik turimos priemonės. Dabartinis masinis stebėjimas yra todėl, kad jis technologiškai įmanomas, žmogus lieka visiško žinojimo valioje, bet negali turėti ir turi analizuoti.

Tik XX a. pradžioje ji buvo institucionalizuota taip, kaip žinoma šiandien. Pirmosios slaptųjų tarnybų biurokratijos atsirado visų pirma kovojant su anarchistiniais judėjimais Europoje. Rusijos ir Austrijos-Vengrijos žvalgyba buvo viena aktyviausių kovoje su oponentais, anarchistais ir ankstyvaisiais komunistais. Autoritarinis režimas yra apsėstas vidinio priešo. Žvalgybininkams rūpi ieškoti priešo ir sužinoti, kas vyksta užsienyje. Labai anksti žvalgybos srityje buvo užmegztas bendradarbiavimas tarp valstybių, kurios nebūtinai buvo demokratinės. Šveicarijoje žvalgybos gimimas susijęs su noru kovoti su ardomąja veikla, taip pat su stipriu užsienio vyriausybių spaudimu, kad būtų galima keistis informacija apie šiuos galimai ardomąją veiklą vykdančius elementus, įdiegtus Šveicarijoje. Federalinės policijos pajėgų atsiradimas yra glaudžiai susijęs su šiuo bendradarbiavimo poreikiu.

XIX a. pabaigoje, kovojant su anarchija ir įvairiais kitais ardomaisiais elementais, atsirado pirmosios slaptosios tarnybos, kaip ir šiandien Europoje. Nuo XX a. ketvirtojo iki šeštojo dešimtmečio šios biurokratijos plėtėsi ir stiprėjo. Jungtinėse Amerikos Valstijose CŽV buvo sukurta tik po Antrojo pasaulinio karo. Intensyvėjimas vyksta, nes tarnybų daugėja ir jos tampa vis veiksmingesnės. Taigi tik XX a. įsitvirtino nuolatinio ir institucionalizuoto slaptumo idėja ir praktika.

Informacijos pobūdis ir jos agentūros[modifier | modifier le wikicode]

Kas yra žvalgyba, kaip ji praktikuojama, ir kaip ji veikia? Kokie yra skirtingi šios profesijos kanonai?

Galima išskirti du apibrėžimus. Pasak Stéphane'o Leman-Langlois, "žvalgyba - tai logiškas, naudingas ir veiksmingas informacijos tam tikru klausimu organizavimas. Tai gana siauras apibrėžimas. Vienas iš pagrindinių žvalgybos ir informacijos klausimų ir informacijos rūšiavimas, kuris yra analizė. Pasak Jacques'o Baud, "Pagrindinis žvalgybos tikslas - suteikti sprendimų priėmėjui informaciją, svarbią jo sprendimo priėmimui, ir informuoti apie priimamą sprendimą. Ji yra sprendimo "žaliava", todėl idealiu atveju turėtų būti pagrįsta tikslia, teisinga, išsamia ir objektyvia informacija". Ši apibrėžtis yra labiau operatyvinė. Matome žvalgybos svarbą, t. y. nepriimame gerų sprendimų be geros informacijos; mums reikia konkretaus ir objektyvaus apibrėžimo.

Gana greitai žvalgybą išskiria įvairios praktikos. Galima išskirti tris, tačiau šia tema yra gana daug literatūros:

  • kriminalinė žvalgyba: tai nusikaltėliai, įvykiai, nuosprendžiai, tinklai, turtas ir įsipareigojimai, kelionės, vietos, transporto priemonės, ryšio būdai, bet kurie yra susiję su bendrais nusikaltimais. Esame klasikinėje policijos žvalgybos logikoje, nes norint atlikti tyrimą, mums reikia informacijos, kad galėtume sudaryti bylą, kuri leistų atlikti tyrimą. Žvalgyba yra neatsiejama teisminės policijos dalis. Mes renkame įkalčius, tačiau kaip tokie tai nėra įrodymai, o įrodymai, reikalingi bylai tirti. Žvalgyba yra baudžiamosios justicijos dalis, tačiau įrėminta teisinėje sistemoje, kuri yra teisinė valstybė. Žvalgybinė informacija gali būti teikiama pagal konkrečią teisinę sistemą.
  • Saugumo žvalgyba: susijusi su kėsinimosi į nacionalinį saugumą (perversmo, užsienio kišimosi, šnipinėjimo, terorizmo) prevencija. Saugumo žvalgyba išsiplečia į užsienį ir yra susijusi su valstybės apsauga, vidaus lygmeniu esame "aukštojoje policijoje". Saugumo žvalgyba yra tai, kas plinta, ypač užsienyje. Kriminalinę žvalgybą viduje reglamentuoja teisinė sistema, o išorės žvalgybai tos pačios taisyklės netaikomos. Tos pačios taisyklės netaikomos žvalgybos tarnyboms, ar jos yra vidaus, ar išorės. Viena yra teisinė sistema, o kita yra už valstybės proto srities ribų.
  • karinė žvalgyba: susijusi su užsienio valstybių karinių pajėgų įranga, žmonėmis, judėjimu, metodais, technologijomis, strategijomis ir taktika. Naujoje saugumo aplinkoje matome, kad šiandien karinė žvalgyba nebūtinai yra pagrindinė žvalgybos sudedamoji dalis, nors ji egzistuoja visur.

Tačiau intelektas nėra įrodymas. Šios informacijos rūšys skiriasi pagal tai, kokiame kontekste jos atsiranda, tačiau bet kuriuo atveju, nepriklausomai nuo surinktos informacijos rūšies, žvalgybinė informacija nėra įrodymas. Įrodymai yra kitokio pobūdžio, jais siekiama apkaltinti asmenis ir jie turi atitikti griežtus teisinius kriterijus. Taigi žinios nėra tolygios gebėjimui įrodyti.

Yra dviejų rūšių žvalgybos šaltiniai: atviri ir uždari šaltiniai. Žvalgybos pareigūnas domėsis ne tik uždaraisiais šaltiniais:

  • Atviri šaltiniai ": apskritai atitinka tai, kas prieinama visuomenei, t. y. žiniasklaida, oficialūs dokumentai, publikacijos, viešos kalbos, teismo procesai, ekspertų ataskaitos, interneto ar metinės ataskaitos;
  • Uždari šaltiniai "" šaltiniai "": tai, kas yra konfidencialu, rezervuota, išskirtinio naudojimo arba "slapta gynyba"; infiltracija, demaskavimas, tiesioginis stebėjimas, perėmimas, stebėjimas, keitimasis, analizė su "pridėtine verte".

Pakankamai skiriasi šaltinių rūšys su žmonių žvalgyba:

  • HUMINT "(Human Intelligence): atitinka visus žmogiškuosius šaltinius, liudijimus, infiltraciją, stebėjimą, tardymą, denonsavimą, tiesioginį klausymąsi.
  • SIGINT" (Signalinė Intelligence): čia grupuojame įvairius ryšių perėmimus, o kartu ir šaltinius, susijusius su tam tikra stebėjimo technologijos forma.

Šis skirtumas yra labai svarbus ir šiandien žvalgybos bendruomenėje kelia daug diskusijų, nes po rugsėjo 11 d. Amerikos žvalgyba perėjo prie technologinės žvalgybos. PRISM programa susijusi su technologine žvalgyba. NSA požiūriu, tai veiksmingiausias būdas vykdyti žvalgybą. Tai visada buvo struktūrinis žvalgybos aspektas, o šiandien technologinė žvalgyba yra skatinama ir vis dažniau naudojama.

Žvalgyba teoriškai apibūdinama kaip žvalgybos ciklas, kurio metu nustatomas poreikis, renkama informacija ir apdorojama analizuojant informaciją. Kadangi negalime žinoti visko, įžengsime į interpretacinę logiką, įeinančią į proaktyviąją logiką. Paskutinis ciklo etapas - sklaida ir pranešimas valstybėms, taip pat privatiems subjektams. Ekonominė žvalgyba taip pat veikia tuo pačiu principu. Privati žvalgyba vadovaujasi ta pačia informacijos ciklo logika, jos logika ir apdorojimu.

Taigi žvalgybos agentūros yra labai įvairios ir paklūsta skirtingoms logikoms pagal savo veiklos sritį, nesvarbu, ar ji būtų vidaus, ar išorės, bus agentūrų, kurios išsiskirs. Jungtinėse Valstijose FTB atlieka kriminalinius tyrimus nebūtinai veikia aktyviai, o CŽV dirba su išoriniu pasauliu, veikiančiu už Jungtinių Valstijų ribų, ir jai negalioja ta pati taisyklė kaip FTB. Tiksliniai žudymai vykdomi nesilaikant jokios teisinės sistemos. Vidinis yra išorinis yra struktūrizuojamas žvalgybos agentūrų konstitucijoje. Po Rugsėjo 11-osios įvykių vienas iš pagrindinių priekaištų buvo tas, kad CŽV ir FTB nepakankamai bendradarbiavo. Panašiai viskas vyksta ir kitose šalyse. Prancūzijoje buvo vidinė DGSI ir išorinė DGSE, yra toks vidaus ir išorės skirstymas, o tai, kas jas skiria, yra teisinė sistema. Šveicarijoje veikė SRS ir SAP, kurios 2010 m. susijungė. Tai idėja sujungti žvalgybos tarnybas pasaulyje, kuriame grėsmės tapo tarptautinės. Agentūrose, kuriose vyrauja skirtinga darbo kultūra, jaučiamas nemažas pasipriešinimas, tačiau tai sudėtinga ir teisiniu požiūriu, nes šios agentūros veikia pagal visiškai skirtingą logiką.

Kalbant apie žvalgybos agentūras, reikia turėti omenyje du prieštaravimus - tai vidaus ir išorės priešprieša, kurios misija - kovoti su nusikalstamumu ir saugoti žemę.

Žvalgybos praktikos transformacija: masinio sekimo link?[modifier | modifier le wikicode]

Pažvelgę į šiuolaikinę logiką ir transformacijas, pamatysime, kad šie skirtumai tarp vidaus ir išorės, tarp aiškios teisinės sistemos ir jos nebuvimo, taip pat tarp privataus ir viešo pradeda nykti ir nykti.

Žvalgyba ir nauji globalizacijos iššūkiai[modifier | modifier le wikicode]

Matome, kad, pradėjus taikyti globalizuoto saugumo diskursą, reikės transformuoti žvalgybą kaip praktiką ir taip ją pertvarkyti, perkeliant ribas. Kaip teigiama 2008 m. CSS ETH ataskaitoje, "pasibaigus Šaltajam karui, grėsmių spektras tapo sudėtingesnis ir platesnis. Nebeliko pagrindinio priešo stereotipo. Matome, kaip Šaltojo karo pabaiga vėl iškyla kaip prasmės praradimo pripažinimas. Tai prisipažinimas, kad esame praradę. Žvalgybos tikslas - gebėti atlikti perspektyvinę analizę juo labiau, jei žmogus yra visiškai pasimetęs. Mums reikės vis daugiau perspektyvinės analizės. Pasiduodame logikai, kad žvalgybos pareigūnai tampa tarsi meteorologijos forma. Ši žvalgybos profesijos dalis taps nepaprastai svarbi. Rizikos racionalumas ir logika turi itin aiškių sąsajų su vis svarbesnį vaidmenį įgyjančia žvalgyba. Esame rizikos racionalumo sąlygomis. Šaltojo karo pabaigoje atsirado gana aiškus afinitetas tarp afinitetų, kuriais grindžiama praktika, ir logikos, kuria ta praktika grindžiama. Didier Bigo nuomone, nuo raudonos vielos perėjome prie žalios vielos. Jei painiava yra nesupratimas, tai taip pat ir todėl, kad painiava yra nesupratimas žmonių, kurie turėtų paaiškinti, kas vyksta, galvose. Susiduriame su baimėmis, kurios glūdi pačioje mūsų visuomenėje, nes jos yra ir transnacionalinės, ir visuomeninės mūsų visuomenės logikoje. Žvalgyba susiduria su tomis pačiomis problemomis ir reorganizuosis pagal tą pačią problemą, bendrą įvairioms profesijoms ir praktikoms.

Ar grėsmių spektro išplėtimas pasaulinio saugumo kontekste pateisina žvalgybos praktikos transformaciją?

Edouardas Snowdenas dirbo privačioje bendrovėje, kuri bendradarbiavo su NSA. Šis demaskuotojas atskleidė, kad egzistuoja NSA masinio sekimo programos, tokios kaip PRISM ir kitos integracinės platformos. PRISM, dar vadinama Xkeyscore, apima didelių duomenų kiekių teikimą iš privačių dalyvių, pavyzdžiui, "Skype" ir "Facebook", ir telekomunikacijų bendrovių, apie tai iš anksto nepranešus naudotojams. Aukščiau esantis srautas iš tiesų atstovauja masiniam stebėjimui prisijungiant prie kabelių ir tiesiogiai iš jų išgaunant informaciją. Mes neieškome kažko konkretaus, yra srautai, kuriuose saugome tai, ko ieškome. Be NSA, kuri užsiima elektroniniu stebėjimu, į šį reikalą daugiau ar mažiau įsitraukė ir kitos šalys. NSA ir kitos agentūros bendradarbiavo su kitomis žvalgybos tarnybomis, kad vykdytų masinį sekimą be demokratinės ir parlamentinės kontrolės. Kai kurios valstybės bendradarbiauja, bet ne dėl visko. Prancūzija taip pat turi sistemą, kurią valdo DGSE, turinti aukštesnio lygio projektą, visų pirma dėl Džibutyje esančių kabelių. Net su Didžiąja Britanija yra atvejų, kai NSA nesikeitė informacija. Bendradarbiavimas vyksta konkrečiais klausimais, ypač kovos su terorizmu srityje. Įvairūs žvalgybos specialistai keičiasi informacija, iš kurių geriausiai žinomas yra Berno klubas.

Nuo tikslinio iki masinio stebėjimo[modifier | modifier le wikicode]

Aukščiau esanti logika reiškia, kad nežinome, kodėl renkami duomenys, nes galime stebėti viską. Yra skirtumas tarp tikslinės žvalgybos ir masinio sekimo. Tikslinės žvalgybos operacijos atžvilgiu yra disbalansas, nes tie patys duomenys gali būti skirti kovai su terorizmu, nelegalia imigracija ar ekonominei žvalgybai. Tikslingesnis veikimo būdas yra susijęs su liberaliųjų demokratijų veikimo būdu, t. y. egzistuoja tam tikras tylus susitarimas, kad demokratija veikia pagal galios ir priešpriešos logiką su galimybe sutvarkyti žvalgybos tarnybas.

Perėjimas prie masinio sekimo nėra nereikšmingas. Anksčiau tai buvo pateisinama įtarimais, ketinome į ką nors nusitaikyti pagal tam tikrą sistemą. Perėjimas prie masinio sekimo nėra nereikšmingas, nes visiškai pakeičia įrodinėjimo naštą. Esame atvirkštinėje masinio sekimo logikoje, kai iššūkis yra valdyti informacijos srautus, o nuo asmenų priklauso, ar jie panaikins įtarimus dėl savo elgesio rodydami skaidrumą. Kiekvienas žmogus yra potencialiai įtartinas. Ši idėja būdinga autoritariniam režimui ir policinei valstybei, kuri kontroliuoja savo gyventojus, nes mes bijome, kad jie kelia mums grėsmę. Masinis sekimas skirtas autoritarinėms valstybėms.

XX a. devintojo dešimtmečio pabaigoje buvo paviešinta, kad Šveicarijos federalinės valdžios institucijos ir kantonų policijos pajėgos daugiau ar mažiau aktyviai stebėjo apie 900 000 Šveicarijos gyventojų (oficialių šaltinių duomenimis, 700 000 žmonių ir organizacijų) ir todėl parengė informacines suvestines apie šiuos žmones. Šios kartotekos tikslas buvo apsaugoti Šveicariją nuo ardomosios komunistinės veiklos. Kortelių skandalo atskleidimas tuo metu sukėlė plačius protestus. Tai pakirto pasitikėjimą Šveicarijos valstybe. Galiausiai visos tarnybos ir kariuomenė vedė slaptas duomenų bazes. Buvo apsėsta bylų, kuriose buvo užregistruota nuo 700 000 iki 900 000 asmenų, kai Šveicarijoje gyveno 6 mln. gyventojų. Buvo nemažai parlamento komitetų, kurie iškėlė bylas.

Apskritai liberaliose demokratijose masinio bylų registravimo nėra, išskyrus kelias išimtis, pavyzdžiui, Šveicarijoje - kortelių bylą. Mes išlikome demokratinio kolektyvo logikoje, šiuo metu Šveicarijoje duomenų apsaugos klausimu galioja apsauginiai teisės aktai, o žvalgybos tarnybos yra santykinai kontroliuojamos ir prižiūrimos. Šaltojo karo metais su kortelėmis dirbęs subjektas buvo BUPO, Bundespolizei. Šiandien Šveicarijoje žvalgyba labai pasikeitė.

Reikia skirti autoritarinį režimą ir liberalią demokratiją. Masinio sekimo praktika gana sunkiai randa savo vietą demokratinėje sistemoje. Demokratinį režimą nuo policinio režimo galima atskirti pagal žvalgybinio sekimo mastą. Šiandien šis konsensusas yra šiek tiek pažeistas. Būtent sekimo tikslas ir mastas skiria demokratinį režimą nuo policinės valstybės.

Nacionalinio saugumo transformacija[modifier | modifier le wikicode]

Būtų neteisinga šiandien manyti, kad mes gyvename Orvelo logikoje, susijusioje su 1984 m. darbu, kai akis, stebinti ir kontroliuojanti žmones, stebi kiekvieną. Vienas iš klausimų, siekiant suprasti masinio sekimo atėjimą ir pritarimą masiniam sekimui mūsų liberaliose visuomenėse, yra tas, kad liberaliose demokratijose vyksta pranešimo apie sekimą transformacija. Reikia nustatyti naujus priešus grėsmės globalizacijos kontekste. Pasipriešinimą masiniam stebėjimui susilpnino Rugsėjo 11-osios išpuoliai ir karas su terorizmu. Pradedama klausti apie saugumo ir laisvės santykį. Saugumo ir laisvės santykis buvo suvokiamas kaip pusiausvyra. Toks vaizdinys buvo kuriamas tais metais. Nuo tos akimirkos, kai priimame šį įvaizdį, laimi saugumas, nes mes bijome. Technologinės naujovės leidžia apdoroti kur kas didesnį duomenų kiekį, todėl nuo šiol žmogus valdo labai daug duomenų. 2000-ųjų pradžioje pristatyta programa "Echelon" buvo pagrįsta keliomis stotimis Jungtinėse Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, taip pat Naujojoje Zelandijoje, kurios priimdavo beveik visas telekomunikacijas visame pasaulyje. Šiomis aplinkybėmis bus tam tikra forma iš naujo apibrėžtas nacionalinis saugumas. Ribos išsitrins.

Šiomis aplinkybėmis teismams bus vis sunkiau prižiūrėti žvalgybos veiklą. Kitaip tariant, pasinaudojant neaiškumu tarp vidaus ir išorės, taip pat tarp privataus ir viešojo, teisminei valdžiai tampa dar sunkiau prižiūrėti žvalgybą. Esant tokiai abejonei tarp vidaus ir išorės, tarp kovos su nusikalstamumu ir valstybės apsaugos, darosi vis sunkiau atskirti valstybės interesus, t. y. tai, kas iš tikrųjų yra pavojinga ir, svarbiausia, kas neatskiria valstybės interesų nuo privačių subjektų interesų. Visas šis maišymasis sukuria tam tikrą beprotybę. Masinis stebėjimas peržengia privatumo gynimo ribas, ir šis masinis stebėjimas kelia abejonių dėl pačios demokratijos apibrėžties, nes tai yra praktika, kurios neįmanoma teisiškai prižiūrėti ir kontroliuoti. Neseniai Šveicarija pasirašė PMR susitarimus su Rusija, t. y. susitarimus dėl keitimosi keliautojų informacija tarp šalių, tačiau nežinome, kas vyksta su šiais duomenimis.

Masinio sekimo pripažinimo liberalioje visuomenėje klausimas kelia paradoksą. Demokratinėje visuomenėje masinis sekimas kelia paradoksą, kad jis pateisinamas vardan mūsų demokratinių vertybių apsaugos, t. y. mes ketiname sutikti su sekimu dėl savo pačių apsaugos.

Masinio kibernetinio stebėjimo link?[modifier | modifier le wikicode]

Masinis stebėjimas tapo įmanomas pakeitus mastą anksčiau neprieinamomis technologinėmis priemonėmis. Dabar tai įmanoma. Ši technologine žvalgyba pagrįsta programų serija, susijusi su žmogaus žvalgyba, davė rezultatų. Tai ne tik stebėjimo priežastis, bet ir įvairios priežastys, kurios paaiškins šių masinio stebėjimo priemonių įgyvendinimą. Masinio stebėjimo praktika susijusi su pavojais. Nuo 2000-ųjų metų pradžios vykdant įvairias programas, tokias kaip PNR ar MATRIX, ir kuriant integruotas platformas, buvo ištrintas skirtumas tarp tikslinio sekimo (pateisinamo kova su nusikalstamumu) ir duomenų gavybos, kuri dėl savo logikos kelia pavojų išplėsti sekimo mastą ir pobūdį. Pati žvalgybos logika turės pasekmių, t. y. žinojimas, kas sprendžia, kokį skaitymo raktą pasirinkti. Nors sutariama dėl to, kas yra pavojinga, yra įvairių būdų, kaip spręsti šias problemas. Tai, kaip elgiamės su informacija, sprendžiame, ką iš jos gausime, ar ją profiliuojame, yra skirtingų agentūrų, kurios nebūtinai sutaria, vaisius. Tuos pačius duomenis galima naudoti daugeliui dalykų. Vyksta valstybės skaitmeninimas, todėl stebėjimo priemonės nebėra skirtos įsakymams duoti, o apsaugai užtikrinti.

Taip pat galėtume sakyti, kad transformuojamės ir mes patys. Galbūt pasikeitė tai, kad egzistuoja tam tikras pritarimas, pagal kurį daroma prielaida, kad visi esame daugiau ar mažiau įtraukti į šiuos tinklus. Orveliškoje vizijoje stebėjimas įgauna slegiančią formą. Šiandien stebėjimo logika priimama kaip kasdienio gyvenimo dalis. Galbūt šios stebėjimo priemonės pagaliau priimtos, nes jos skirtos mums apsaugoti.

Išvada[modifier | modifier le wikicode]

Kur nubrėžti raudoną liniją? Kas stebėsenoje yra priimtina ar nepriimtina ir ką dėl to galima padaryti? Ar tai yra priimtina ir ar turėtume atsisakyti kai kurių savo laisvių, ar yra teisinių nuostatų, kurios leistų nubrėžti raudoną liniją tarp to, kas priimtina ir nepriimtina?

Šiandien, kai matome atsakymus į klausimus, susijusius su PRISM byla, susidarė geopolitinė kibernetinė-politinė situacija, kai daugumos valstybių reakcija buvo nacionalinė, siekiant užtikrinti savo piliečių saugumą. Galiausiai suverenaus atsakymo klausimas galiausiai buvo tik tam, kad būtų atkurta tam tikra geopolitikos kibernetinėje erdvėje forma. Po Snowdeno: Rethinking the Impact of Surveillance", išleistoje 2014 m., parodoma, kad tai nėra kosmopolitinė reakcija, atsakymai yra gana nacionaliniai.

Bibliografija[modifier | modifier le wikicode]

Nuorodos[modifier | modifier le wikicode]

  1. ↑ [Davidshofer | University of Geneva] - Academia.edu
  2. ↑ Publications de Stephan Davidshofer | Cairn.info
  3. ↑ Davidshofer, Stephan. “La Gestion De Crise Européenne Ou Quand L'Europe Rencontre La Sécurité : Modalités Pratiques Et Symboliques D'une Autonomisation.” Http://Www.theses.fr/, Paris, Institut D'études Politiques, 1 Jan. 2009
  4. ↑ Page personnelle de Christian Olsson sur le site de l'Université Libre de Bruxelles
  5. ↑ Page de Christian Olsson sur Academia.edu
  6. ↑ Profile Linkedin de Christian Olsson
Récupérée de « https://baripedia.org/index.php?title=Žvalgyba_ir_stebėjimas&oldid=51134 »