« Privatizuota prievarta: nuo samdinių iki privačių karinių bendrovių » : différence entre les versions

De Baripedia
 
Ligne 75 : Ligne 75 :
Realistinis aiškinimas turi trūkumų, nes, atmetus privačius ar valstybinius veikėjus, negalima įžvelgti, kokį poveikį jie patys gali daryti sprendimų priėmimui, o daugelis atvejų verčia abejoti, ar galima skaityti MMP, kurie nekelia abejonių dėl paties valstybės veikimo. Realistinė disertacija negali įžvelgti, kokią įtaką lobizmo mechanizmui gali daryti privačios karinės bendrovės. Turime veikėjų, kurie pereis iš vieno į kitą ir kurie dėl šio neatskiriamumo darys įtaką sprendimų priėmimui ar net operacijų vystymui. Taip pat egzistuoja "besisukančių durų" fenomenas, kai skirtumas tarp privačių ir viešųjų veikėjų nėra aiškus, kai kurie žmonės vaikšto pirmyn ir atgal tarp biurokratijos, vyriausybių ir privačių bendrovių.
Realistinis aiškinimas turi trūkumų, nes, atmetus privačius ar valstybinius veikėjus, negalima įžvelgti, kokį poveikį jie patys gali daryti sprendimų priėmimui, o daugelis atvejų verčia abejoti, ar galima skaityti MMP, kurie nekelia abejonių dėl paties valstybės veikimo. Realistinė disertacija negali įžvelgti, kokią įtaką lobizmo mechanizmui gali daryti privačios karinės bendrovės. Turime veikėjų, kurie pereis iš vieno į kitą ir kurie dėl šio neatskiriamumo darys įtaką sprendimų priėmimui ar net operacijų vystymui. Taip pat egzistuoja "besisukančių durų" fenomenas, kai skirtumas tarp privačių ir viešųjų veikėjų nėra aiškus, kai kurie žmonės vaikšto pirmyn ir atgal tarp biurokratijos, vyriausybių ir privačių bendrovių.


== Causes and consequences ==
== Priežastys ir pasekmės ==


We are going to discuss some of the elements that have already been mentioned. We will look in more detail at the question of replacing a public, inter-state logic articulated around the monopoly of the legitimate violence of the State by asking ourselves the question of the economic causes. Do we really have a security market that was set up after the end of the Cold War and it is extremely reductive to see this because there is a political logic behind it? We must remember the economic functioning.
Aptarsime kai kuriuos jau minėtus elementus. Išsamiau panagrinėsime klausimą apie viešosios, tarpvalstybinės logikos, artikuliuojamos aplink valstybės teisėto smurto monopolį, pakeitimą, užduodami sau klausimą apie ekonomines priežastis. Ar tikrai turime saugumo rinką, kuri buvo sukurta pasibaigus Šaltajam karui ir kurią įžvelgti yra itin redukuota, nes už jos slypi politinė logika? Turime prisiminti ekonominį veikimą.


[[Fichier:Ri3 offre smp 1.png|vignette]]
[[Fichier:Ri3 offre smp 1.png|vignette]]


As far as supply is concerned, there are certain phenomena which may lead us to believe that there is the emergence of a real supply with a reduction in the armies with the end of the Cold War. There is a shift from conscription armies to professional armies and the idea that we will now reap the dividends of peace and therefore there are fewer soldiers. There are a lot of military offers coming out of it, with military personnel no longer working or available for a private security market.
Kalbant apie pasiūlą, yra tam tikrų reiškinių, kurie leidžia manyti, kad pasibaigus Šaltajam karui, sumažėjus kariuomenių skaičiui, atsirado reali pasiūla. Nuo šauktinių kariuomenių pereinama prie profesionalių kariuomenių ir manoma, kad dabar gausime taikos dividendų, todėl karių mažėja. Dėl to atsiranda daug karinių pasiūlymų, nes kariškiai nebedirba ir nebegali dirbti privačioje apsaugos rinkoje.


[[Fichier:Conflits armés et interventions de paix en 2006.jpg|vignette|source : Science Po<ref>http://cartographie.sciences-po.fr/cartotheque/51C_conflits_armes_2006.jpg</ref>]]
[[Fichier:Conflits armés et interventions de paix en 2006.jpg|vignette|source : Science Po<ref>http://cartographie.sciences-po.fr/cartotheque/51C_conflits_armes_2006.jpg</ref>]]


Just because there is less money and fewer armies does not mean that there are no new challenges. The end of the Cold War led to the multiplication of infra-state conflicts with a demand for intervention. The UN and NATO will be much more active in the end of the Cold War in terms of intervention and there is still a strong demand for troops. There is a Somali syndrome, which means that during the intervention in Somalia, there was a multinational intervention and UN investment with a high demand for international troops, but also with Rwanda and Bosnia, which meant that some Western states did not necessarily want their soldiers to die in peacekeeping operations. In terms of demand, there is also the fact that Western countries do not necessarily want to join peacekeeping operations in the 1990s. Beginning in the 1990s, a demand arose from the disaffection of Western countries for peacekeeping operations. Today, the overwhelming majority of the troops involved in peacekeeping operations come from India and Bangladesh. There is also a cost logic behind this logic, since these soldiers also cost less.
Tai, kad yra mažiau pinigų ir mažiau kariuomenių, nereiškia, kad nėra naujų iššūkių. Pasibaigus Šaltajam karui padaugėjo tarpvalstybinių konfliktų, dėl kurių atsirado intervencijos poreikis. Pasibaigus Šaltajam karui JT ir NATO daug aktyviau vykdys intervenciją, o karių poreikis vis dar didelis. Egzistuoja Somalio sindromas, kuris reiškia, kad per intervenciją Somalyje vyko daugianacionalinė intervencija ir JT investicijos su dideliu tarptautinių karių poreikiu, taip pat su Ruanda ir Bosnija, o tai reiškia, kad kai kurios Vakarų valstybės nebūtinai norėjo, kad jų kariai žūtų taikos palaikymo operacijose. Kalbant apie paklausą, reikia paminėti ir tai, kad Vakarų valstybės nebūtinai norėjo prisijungti prie taikos palaikymo operacijų dešimtajame dešimtmetyje. Pradedant dešimtuoju dešimtmečiu, paklausa atsirado dėl Vakarų šalių nepasitenkinimo taikos palaikymo operacijomis. Šiandien didžioji dauguma taikos palaikymo operacijose dalyvaujančių karių yra iš Indijos ir Bangladešo. Ši logika taip pat grindžiama sąnaudų logika, nes šie kariai taip pat kainuoja mažiau.


[[Fichier:Ri3 smp 1.png|vignette]]
[[Fichier:Ri3 smp 1.png|vignette]]


There is a real demand with the multiplication of African conflicts and Koffi Annan questioned the UN's ability to mobilize resources.
Daugėjant konfliktų Afrikoje, kyla realus poreikis ir Koffi Annanas suabejojo JT gebėjimu sutelkti išteklius.


[[Fichier:us military expenditure since 1998.png|gauche|vignette]]
[[Fichier:us military expenditure since 1998.png|gauche|vignette]]


A paradox emerges. As much as European countries' military spending has fallen, in terms of the world's largest military budget, the US budget since the end of the Cold War has risen exponentially and steadily.
Atsiranda paradoksas. Nors Europos šalių karinės išlaidos sumažėjo, kalbant apie didžiausią pasaulyje karinį biudžetą, JAV biudžetas nuo Šaltojo karo pabaigos sparčiai ir nuolat didėjo.


[[Fichier:Ri3 smp irak 1.png|vignette]]
[[Fichier:Ri3 smp irak 1.png|vignette]]


The U.S. military did not grow up, but are exploded budgeta with private military companies. In 1991, the share of private contactors was 1%, in 2003 10% and in 2009, the number of private companies was higher than the number of US troops in Iraq. The budget is increasing, but the number of troops deployed on the ground is not increasing.
JAV kariuomenė ne išaugo, bet sprogo budgeta su privačiomis karinėmis bendrovėmis. 1991 m. privačių įmonių dalis sudarė 1 %, 2003 m. - 10 %, o 2009 m. privačių įmonių skaičius buvo didesnis nei JAV karių skaičius Irake. Biudžetas didėja, tačiau vietoje dislokuotų karių skaičius nedidėja.


Now, we have to think about other causes because it is not just the post-Cold War and peace dividend logic that made it necessary to call on private contactors because we had fewer soldiers. By making fictional politics, we can see that at the time, with the path we were heading towards, the idea was to say to ourselves that in order to settle the solutions at the global level, we need inclusive multilateral solutions. There were optimistic theories of a more just world where multilateral decision-making translated into the development of multilateral institutions. This is not only through the United Nations, but also through the OSCE, the European Union, which will conduct crisis management operations from 2003 onwards. The idea of multilateralism has been very much at the forefront and was seen as a credible option. One could have imagined that the consequences of 9/11 in terms of the international community could have been studied within the framework of a multilateral intervention.
Dabar turime galvoti apie kitas priežastis, nes ne tik dėl Šaltojo karo pabaigos ir taikos dividendų logikos reikėjo pasitelkti privačius kontraktininkus, nes turėjome mažiau karių. Vykdydami fiktyvią politiką, galime matyti, kad tuo metu, esant tokiam keliui, kuriuo ėjome, buvo norima pasakyti sau, kad norint išspręsti sprendimus pasauliniu lygmeniu, reikia visa apimančių daugiašalių sprendimų. Egzistavo optimistinės teisingesnio pasaulio teorijos, kuriose daugiašalių sprendimų priėmimas reiškėsi daugiašalių institucijų kūrimu. Ne tik per Jungtines Tautas, bet ir per ESBO, Europos Sąjungą, kuri nuo 2003 m. vykdys krizių valdymo operacijas. Daugiašališkumo idėja buvo labai aktuali ir laikyta patikima galimybe. Galima buvo įsivaizduoti, kad rugsėjo 11-osios padariniai tarptautinės bendruomenės atžvilgiu galėjo būti nagrinėjami daugiašalės intervencijos rėmuose.


What could explain why governments will increasingly resort to private companies? In the operation of many states, this began in Britain and the United States in the 1970s, and a new way of managing the state was developed, which found that bureaucracies were too slow, cumbersome, and not effective enough to have a dynamic society. This is called[New Public Management]]. There was a widespread idea that tasks would be outsourced or assigned to private actors that would allow for more efficient bureaucracy. The U.S. military will make use of many subcontractors especially for logistics. Another factor is that the professionalization of armies has taken people away from them to perform subordinate tasks. This is a neoliberal turn of events that aims to reduce the size of the state and even the armies have been affected by this phenomenon. It is important to put that in perspective.
Kuo būtų galima paaiškinti, kodėl vyriausybės vis dažniau kreipiasi į privačias bendroves? Daugelio valstybių veikloje tai prasidėjo Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. septintajame dešimtmetyje, ir buvo sukurtas naujas valstybės valdymo būdas, nustačius, kad biurokratija yra per lėta, gremėzdiška ir nepakankamai veiksminga, kad visuomenė būtų dinamiška. Tai vadinama [Naujoji viešoji vadyba]]. Buvo plačiai paplitusi idėja, kad užduotys bus perduotos arba pavestos privatiems subjektams, o tai leistų užtikrinti efektyvesnę biurokratiją. JAV kariuomenė naudosis daugybe subrangovų, ypač logistikos srityje. Dar vienas veiksnys yra tai, kad profesionalizuojant kariuomenes iš jų buvo paimti žmonės, kurie atliko pavaldžias užduotis. Tai neoliberalus posūkis, kuriuo siekiama sumažinti valstybės dydį, ir šis reiškinys paveikė net kariuomenes. Svarbu tai vertinti iš perspektyvos.


In short, it allows us to question the market argument which is a circular argument since it is said that it is the market logic that will generate the market, it is a presupposed rationality that we will apply to a phenomenon. Finally, the cause of the market explanation is totally circular. There are practical questions, but there is clearly a more political will to move towards more neoliberal public policies. This phenomenon is linked to the transformation of the State into a logic of redeployment and different functioning. The American state remains important even though the decision-making process has changed.
Trumpai tariant, tai leidžia mums suabejoti rinkos argumentu, kuris yra apskritas argumentas, nes sakoma, kad būtent rinkos logika sukurs rinką, tai yra numanomas racionalumas, kurį taikysime reiškiniui. Galiausiai rinkos paaiškinimo priežastis yra visiškai žiedinė. Kyla praktinių klausimų, tačiau akivaizdu, kad yra daugiau politinės valios pereiti prie neoliberalesnės viešosios politikos. Šis reiškinys susijęs su valstybės transformacija į perskirstymo ir kitokio veikimo logiką. Amerikos valstybė išlieka svarbi, nors sprendimų priėmimo procesas pasikeitė.


The SMPs are part of a legal no-mans's land in Iraq with Order 17 of the Coalition Provisional Authority (CPA). The employees of these companies were not subject to Iraqi law, it is an extremely grey area. Since 2007, employees of these companies have been subject to the United States Unified Military Justice Code. In Afghanistan, former President Karzai wanted to regulate the presence of private military companies by making them subject to Afghan law. The reaction of these companies was to threaten the merger to break their contract because this clause was not included. There is no taking over of local judicial systems, their status is weak because they are not military. Despite the fact that they were tried to be associated with a military code, de facto, this highlights the fact that there was very little control and no punishment for abuse.
SMP yra teisiškai niekieno žemės Irake dalis, kurioje galioja Laikinosios koalicijos valdžios (CPA) 17 įsakymas. Šių bendrovių darbuotojams nebuvo taikomi Irako įstatymai, tai itin pilka zona. Nuo 2007 m. šių bendrovių darbuotojams taikomas Jungtinių Valstijų suvienytasis karinio teisingumo kodeksas. Afganistane buvęs prezidentas H. Karzajus norėjo sureguliuoti privačių karinių bendrovių buvimą, nustatydamas, kad joms taikomi Afganistano įstatymai. Šių bendrovių reakcija buvo grasinimas susijungti ir nutraukti sutartį, nes ši sąlyga nebuvo įtraukta. Vietos teismų sistemos nėra perimtos, jų statusas yra silpnas, nes jos nėra karinės. Nepaisant to, kad jas bandyta susieti su kariniu kodeksu, de facto tai pabrėžia faktą, kad kontrolė buvo labai menka, o už piktnaudžiavimą nebuvo baudžiama.


= VVG praktikoje: Politikos ir saugumo specialistų santykių poveikis =
= VVG praktikoje: Politikos ir saugumo specialistų santykių poveikis =

Version actuelle datée du 23 juillet 2021 à 14:23

Privatizuota prievarta: nuo samdinių iki privačių karinių bendrovių
Professeur(s) Stephan Davidshofer[1][2][3]
Christian Olsson[4][5][6]
Enregistrement 2014, 2015
Cours Political Violence and Security Practices

Lectures


Apskritai privatizavimo klausimas nuolat sukasi apie valstybės sąvoką. Privatizavimas yra pagrindinis šiuolaikinės visuomenės klausimas ir mūsų kasdienio gyvenimo dalis. Ilgą laiką, kai kalbėjome apie saugumą, susidarė įspūdis, kad tai paskutinis išskirtinės valstybės monopolijos bastionas, buvo lengviau liberalizuoti telekomunikacijų sektorių nei smurto sritį. Ilgą laiką smurto monopolis buvo esminė Vakarų valstybių struktūros dalis. Viena iš esminių priežasčių, kodėl Vakaruose turime funkcionuojančias valstybes, yra ta, kad veikė mechanizmas, kurį Tilly vadina "karo kūrimas - valstybės kūrimas", kai smurto monopolis leido kurti valstybes. Monopolijos naikinimas per privatizaciją yra esminis dalykas. Kalbant apie smurto privatizavimą, valstybės smurto valdymo monopolio erozija yra tai, kas dar visai neseniai nebuvo duota. Šiandien į šį klausimą reikia žvelgti per šios monopolijos kvestionavimo prizmę, atsižvelgiant į praktiką ir privačias įmones.

Kai kalbame apie saugumo specialistus, intuityviai turime omenyje žmones, dirbančius viešajame sektoriuje. Susidaro įspūdis, kad kalbame apie viešuosius subjektus, tačiau prieš pradedant vertinti saugumo operatorius ir subjektus iš perspektyvos, saugumas visada buvo nebūtinai tik viešasis, kai subjektai tiesiogiai neatstovavo viešajai tarnybai, kaip, pavyzdžiui, privačių detektyvų atveju. Nuo XX a. septintojo dešimtmečio šių veikėjų buvimas mūsų visuomenėje paspartėjo. Vykdomos labai įvairios užduotys, kurios nebūtinai yra tarpusavyje susijusios.

Terminas privačios karinės ir saugos bendrovės (PSŠS) yra labiausiai susijęs su privačių saugos bendrovių reguliavimo klausimais. Privačių karinių bendrovių (angl. private military companies, PMCs) yra labai įvairių. Deividas Šileris (David Shearer) siūlo jas klasifikuoti pagal atskiras praktikas:

  • konsultacijos;
  • logistiką: pavyzdžiui, nagrinėsime tik valgyklas karinėse bazėse;
  • eksperimentinė veikla: ji išlieka gana marga.

Skirtumas tarp logistikos ir operacijų nebūtinai yra aiškus. Irake 2003 m. būti sunkvežimio vairuotoju galėjo būti veikla, kuri labai dažnai buvo susijusi su kovomis. Situacija nėra visiškai aiški, ribos vis labiau nyksta.

Daugiausia dėmesio skirsime "operatyviniams logistikos centrams", dalyvaujantiems gana karinio pobūdžio išorės karinėse operacijose, pradedant taikos operacijomis ir baigiant NATO operacijomis bei JAV karinėmis intervencijomis. Mus domins įvairūs klientai - nuo NVO iki tarptautinių organizacijų, privačių bendrovių, pačių kariškių ir užsienio reikalų pareigūnų, kad užtikrintume ambasadų saugumą. Logistikos srityje šiuo metu Afganistane dirba privačių bendrovių darbuotojai, tiesiogiai dirbantys ministerijoms. Tai gana neskaidri sritis, tačiau valstybė išlaiko kontrolės teisę.

Ri3 smp 1.png

Viena iš pirmųjų modernių veikiančių PMC yra Pietų Afrikos bendrovė "Executive Outcomes". Įmonę "Executive Outcomes" XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje sukūrė buvę Pietų Afrikos Respublikos specialiųjų pajėgų kariai, dalyvavę pasienio konflikte su Namibija ir susiję su apartheido režimo išlikimu, kurie, pasitelkę savo patirtį, sukūrė įmonę. Jų veiklos sritis daugiausia buvo Angoloje, užtikrinant platformas ir tiesiogiai dalyvaujant kovose. Kur matome, kad jų veikla nėra tik operatyvinių kovotojų veikla ir kad Angolos vyriausybė negali atsiskaityti pinigais, o atsiskaitė kasybos teisėmis. Reikėtų pažymėti, kad "Executive Outcomes" buvo didesnio konsorciumo, į kurį įėjo ir kasybos pramonė, dalis. Tai naujos galimybės buvusiems kariškiams per privatųjį sektorių.

Tokio tipo privačios bendrovės atstovauja XX a. dešimtojo dešimtmečio pradžioje atsiradusiam reiškiniui, kai buvę kariškiai užsiėmė samdinių veikla. Kai prievartos naudojimą reguliuoja rinka, mes turime kitokią praktiką, palyginti su monopoline klasikinės fizinės prievartos praktika?

Ri3 Abou Ghraib smp 2.png

CACI ir TITAN dalyvavimas Abu Graibo skandale 2004 m. leidžia susidaryti įspūdį apie PMC veiklos mastą ir įvairovę. Du iš šiame skandale dalyvavusių asmenų dirbo privačiose bendrovėse, o tai rodo, kad kankinimo praktika gali būti perduota privačioms bendrovėms. Šių privačių bendrovių dislokavimo teisinė sistema ir vienas iš saugumo kozirių.

Languages


English Español Français



Speeches on Private Military Companies (PMCs) and their limitations[modifier | modifier le wikicode]

Transnacionalistinis diskursas[modifier | modifier le wikicode]

Už šio diskurso slypi valstybės erozijos ir valstybės teisėto smurto monopolio pabaigos vaizdinys. Šio klausimo svarbą atspindi vaidmuo, kurį turėtų atlikti valstybė. Ar šių privačių bendrovių atsiradimas, daugėjimas ir sėkmė reiškia valstybės teisėto smurto monopolio pabaigą? 1999 m. išleistoje knygoje The Rise and Decline of the State Martinas van Kreveldas (Martin van Creveld) apskaičiavo, kad iki XX a. septintojo dešimtmečio teisėto smurto monopolio idėja buvo daugiau ar mažiau funkcionali, o dabar šis monopolis nyksta rinkos logikos naudai. Jau dabar, atsižvelgiant į tai, ką matėme istoriniu požiūriu, M. Weberio monopolija taip pat nėra visiškos tiesos formulė, nes ji yra fikcija ir netgi nesenas reiškinys.

Ši erozija kelia abejonių, nes pagrindinis šių bendrovių klientas yra valstybės, ypač Amerikos valstybė. Jungtinės Valstijos yra ne tik pagrindinis šių bendrovių klientas, bet ir pagrindiniai bendrovių darbuotojai yra buvę kariškiai ar policininkai, kurie patys buvo apmokyti valstybių kariuomenėse. Priešingai nei teigia Martinas van Kreveldas (Martin van Creveld), mes nesame valstybės monopolijos pabaigoje, o susiduriame su monopolijos pokyčiais.

Siekdami giliau atskleisti su karinės prievartos privatizavimu susijusius sudėtingus aspektus, iškeltus transnacionalistinėje tezėje, kuria siekiama sumažinti valstybės vaidmenį, nagrinėsime tris karinės prievartos privatizavimo aspektus ir tai, koks vaidmuo dėl to kyla valstybės atžvilgiu:

  1. prievartos išteklių nuosavybė: kyla klausimas, ar jie yra valstybiniai, ar privatūs. Atsakome, kad susiduriame su privatizacija, nes bet kuri privati saugumo bendrovė naudoja savo išteklius.
  2. Ginkluotosios pajėgos ir ginklų paskirstymas: t. y. kas spręs dėl tam tikrų ginklų paskirstymo ir ginkluotųjų pajėgų dislokavimo, jei vadovaujamės privatizacijos logika. Kyla klausimas, ar šis privatizavimas yra ekonominis pagal rinkos logiką, ar pagal įgaliojimus. Yra šių dviejų variantų mišinys. Skirtingai nuo pirmojo klausimo, gali būti atvejų, kai nuosavybė yra valstybinė, bet paskirstymas yra ekonominis. Ketvirtajame dešimtmetyje įgyvendindama programą "skolink ir nuomok", JAV vyriausybė suteikė paskolą karinės įrangos pavidalu Didžiajai Britanijai ir SSRS. Sprendžia ne bet kas, be to, yra ir politinė logika. Kalbant apie paskirstymą, mes esame ekonominės logikos mišinyje pagal leidimą, apimantį teisėsaugos institucijos tarpininkavimą tam tikru metu.
  3. Tai yra sprendimų dėl jėgos panaudojimo priėmimo pagrindas: net jei valstybė nustatys taisykles, vietoje viskas nebus tikrai aišku, kokios bus panaudojimo taisyklės. Pateksime į neaiškią teritoriją, kurioje nežinome, kaip veikėjai, kuriuos nebūtinai kontroliuojame, galės manevruoti. Bendrovės, skirtingai nei valstybės, turi savo veiklos taisykles su savo direktyvomis, dėl kurių kyla kitų problemų. Kalbant apie labai svarbų jėgos panaudojimo klausimą, su PMC įžengiame į pilkąją zoną, kur sukuriama erdvė, kurioje jos gali priimti sprendimus laisviau nei kariuomenė, nes vadovavimo grandinės yra išsklaidytos.

Kyla klausimas dėl PMC reguliavimo. Karas apskritai buvo smurto reguliavimo priemonė. Privačioje logikoje, kur rinka turėtų primesti savo taisykles, reguliavimo klausimas gana gerai atspindi šį neaiškumą. Viena vertus, egzistuoja dviejų rūšių procesai:

  • susitarimai tarp valstybių, šios valstybės nustato privalomus reglamentus ir teisines sistemas, reguliuojančias sistemą, kurioje veikia šios įmonės. Įdomi iniciatyva yra Montrė procesas. Nuo 2008 m. šis procesas yra Šveicarijoje su Tarptautiniu Raudonojo Kryžiaus komitetu pradėtų diskusijų, kuriose dalyvavo 17 valstybių, sutikusių reglamentuoti šią veiklą ir visų pirma užtikrinti, kad ji atitiktų humanitarinę teisę, kulminacija. Kartu šiuo Montrė procesu siekiama nustatyti elgesio kodeksą, kad būtų plėtojama "geroji praktika". Rinkos logikoje keičiasi racionalumas, pereinant į savireguliacijos logiką, kaip ir sąžiningos prekybos atveju. Tai susiję su dalyvių socialine atsakomybe, kuri reikalauja etinio rinkos reguliavimo aspekto. Dauguma valstybių, susijusių su Montrė procesu, kuriuo siekiama ir neprivalomo tarptautinio reguliavimo, ir elgesio kodekso parengimo, nėra linkusios spręsti šio klausimo JT rėmuose.
  • Bendrovės neprieštarauja tokiai savireguliavimo logikai. Tarptautinės stabilumo operacijų asociacijos sutartis - tai privačių karinių bendrovių susivienijimas, siekiantis sukurti gero elgesio kodeksą, kurio tikslas - pristatyti privačias karines bendroves, kad vieną dieną jos atitiktų JT taikos palaikymo operacijų standartus, ypač dešimtajame dešimtmetyje.

Realistinė interpretacija[modifier | modifier le wikicode]

Realistinio požiūrio privalumas - tai anihistorinė analizė, kuri greitai išsprendžia PMC kaip valstybės remiamo reiškinio, kuris gali būti laikomas "aukštosios politikos" priemone, klausimą. Už šių bendrovių slypi valstybės, kurios nusprendė patikėti šias misijas privačioms bendrovėms. Tarptautiniuose santykiuose nevalstybiniai veikėjai realistams nėra labai įdomūs, nes privatūs veikėjai niekada nedarė jokios įtakos politiniams sprendimams ir lieka valstybės įgaliotiniais. Ši tezė taikoma ne tik PMC, bet ir teroristiniams judėjimams, t. y. už bet kurios grupuotės turi slypėti valstybė.

Realistinis aiškinimas turi trūkumų, nes, atmetus privačius ar valstybinius veikėjus, negalima įžvelgti, kokį poveikį jie patys gali daryti sprendimų priėmimui, o daugelis atvejų verčia abejoti, ar galima skaityti MMP, kurie nekelia abejonių dėl paties valstybės veikimo. Realistinė disertacija negali įžvelgti, kokią įtaką lobizmo mechanizmui gali daryti privačios karinės bendrovės. Turime veikėjų, kurie pereis iš vieno į kitą ir kurie dėl šio neatskiriamumo darys įtaką sprendimų priėmimui ar net operacijų vystymui. Taip pat egzistuoja "besisukančių durų" fenomenas, kai skirtumas tarp privačių ir viešųjų veikėjų nėra aiškus, kai kurie žmonės vaikšto pirmyn ir atgal tarp biurokratijos, vyriausybių ir privačių bendrovių.

Priežastys ir pasekmės[modifier | modifier le wikicode]

Aptarsime kai kuriuos jau minėtus elementus. Išsamiau panagrinėsime klausimą apie viešosios, tarpvalstybinės logikos, artikuliuojamos aplink valstybės teisėto smurto monopolį, pakeitimą, užduodami sau klausimą apie ekonomines priežastis. Ar tikrai turime saugumo rinką, kuri buvo sukurta pasibaigus Šaltajam karui ir kurią įžvelgti yra itin redukuota, nes už jos slypi politinė logika? Turime prisiminti ekonominį veikimą.

Ri3 offre smp 1.png

Kalbant apie pasiūlą, yra tam tikrų reiškinių, kurie leidžia manyti, kad pasibaigus Šaltajam karui, sumažėjus kariuomenių skaičiui, atsirado reali pasiūla. Nuo šauktinių kariuomenių pereinama prie profesionalių kariuomenių ir manoma, kad dabar gausime taikos dividendų, todėl karių mažėja. Dėl to atsiranda daug karinių pasiūlymų, nes kariškiai nebedirba ir nebegali dirbti privačioje apsaugos rinkoje.

source : Science Po[7]

Tai, kad yra mažiau pinigų ir mažiau kariuomenių, nereiškia, kad nėra naujų iššūkių. Pasibaigus Šaltajam karui padaugėjo tarpvalstybinių konfliktų, dėl kurių atsirado intervencijos poreikis. Pasibaigus Šaltajam karui JT ir NATO daug aktyviau vykdys intervenciją, o karių poreikis vis dar didelis. Egzistuoja Somalio sindromas, kuris reiškia, kad per intervenciją Somalyje vyko daugianacionalinė intervencija ir JT investicijos su dideliu tarptautinių karių poreikiu, taip pat su Ruanda ir Bosnija, o tai reiškia, kad kai kurios Vakarų valstybės nebūtinai norėjo, kad jų kariai žūtų taikos palaikymo operacijose. Kalbant apie paklausą, reikia paminėti ir tai, kad Vakarų valstybės nebūtinai norėjo prisijungti prie taikos palaikymo operacijų dešimtajame dešimtmetyje. Pradedant dešimtuoju dešimtmečiu, paklausa atsirado dėl Vakarų šalių nepasitenkinimo taikos palaikymo operacijomis. Šiandien didžioji dauguma taikos palaikymo operacijose dalyvaujančių karių yra iš Indijos ir Bangladešo. Ši logika taip pat grindžiama sąnaudų logika, nes šie kariai taip pat kainuoja mažiau.

Ri3 smp 1.png

Daugėjant konfliktų Afrikoje, kyla realus poreikis ir Koffi Annanas suabejojo JT gebėjimu sutelkti išteklius.

Us military expenditure since 1998.png

Atsiranda paradoksas. Nors Europos šalių karinės išlaidos sumažėjo, kalbant apie didžiausią pasaulyje karinį biudžetą, JAV biudžetas nuo Šaltojo karo pabaigos sparčiai ir nuolat didėjo.

Ri3 smp irak 1.png

JAV kariuomenė ne išaugo, bet sprogo budgeta su privačiomis karinėmis bendrovėmis. 1991 m. privačių įmonių dalis sudarė 1 %, 2003 m. - 10 %, o 2009 m. privačių įmonių skaičius buvo didesnis nei JAV karių skaičius Irake. Biudžetas didėja, tačiau vietoje dislokuotų karių skaičius nedidėja.

Dabar turime galvoti apie kitas priežastis, nes ne tik dėl Šaltojo karo pabaigos ir taikos dividendų logikos reikėjo pasitelkti privačius kontraktininkus, nes turėjome mažiau karių. Vykdydami fiktyvią politiką, galime matyti, kad tuo metu, esant tokiam keliui, kuriuo ėjome, buvo norima pasakyti sau, kad norint išspręsti sprendimus pasauliniu lygmeniu, reikia visa apimančių daugiašalių sprendimų. Egzistavo optimistinės teisingesnio pasaulio teorijos, kuriose daugiašalių sprendimų priėmimas reiškėsi daugiašalių institucijų kūrimu. Ne tik per Jungtines Tautas, bet ir per ESBO, Europos Sąjungą, kuri nuo 2003 m. vykdys krizių valdymo operacijas. Daugiašališkumo idėja buvo labai aktuali ir laikyta patikima galimybe. Galima buvo įsivaizduoti, kad rugsėjo 11-osios padariniai tarptautinės bendruomenės atžvilgiu galėjo būti nagrinėjami daugiašalės intervencijos rėmuose.

Kuo būtų galima paaiškinti, kodėl vyriausybės vis dažniau kreipiasi į privačias bendroves? Daugelio valstybių veikloje tai prasidėjo Didžiojoje Britanijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose XX a. septintajame dešimtmetyje, ir buvo sukurtas naujas valstybės valdymo būdas, nustačius, kad biurokratija yra per lėta, gremėzdiška ir nepakankamai veiksminga, kad visuomenė būtų dinamiška. Tai vadinama [Naujoji viešoji vadyba]]. Buvo plačiai paplitusi idėja, kad užduotys bus perduotos arba pavestos privatiems subjektams, o tai leistų užtikrinti efektyvesnę biurokratiją. JAV kariuomenė naudosis daugybe subrangovų, ypač logistikos srityje. Dar vienas veiksnys yra tai, kad profesionalizuojant kariuomenes iš jų buvo paimti žmonės, kurie atliko pavaldžias užduotis. Tai neoliberalus posūkis, kuriuo siekiama sumažinti valstybės dydį, ir šis reiškinys paveikė net kariuomenes. Svarbu tai vertinti iš perspektyvos.

Trumpai tariant, tai leidžia mums suabejoti rinkos argumentu, kuris yra apskritas argumentas, nes sakoma, kad būtent rinkos logika sukurs rinką, tai yra numanomas racionalumas, kurį taikysime reiškiniui. Galiausiai rinkos paaiškinimo priežastis yra visiškai žiedinė. Kyla praktinių klausimų, tačiau akivaizdu, kad yra daugiau politinės valios pereiti prie neoliberalesnės viešosios politikos. Šis reiškinys susijęs su valstybės transformacija į perskirstymo ir kitokio veikimo logiką. Amerikos valstybė išlieka svarbi, nors sprendimų priėmimo procesas pasikeitė.

SMP yra teisiškai niekieno žemės Irake dalis, kurioje galioja Laikinosios koalicijos valdžios (CPA) 17 įsakymas. Šių bendrovių darbuotojams nebuvo taikomi Irako įstatymai, tai itin pilka zona. Nuo 2007 m. šių bendrovių darbuotojams taikomas Jungtinių Valstijų suvienytasis karinio teisingumo kodeksas. Afganistane buvęs prezidentas H. Karzajus norėjo sureguliuoti privačių karinių bendrovių buvimą, nustatydamas, kad joms taikomi Afganistano įstatymai. Šių bendrovių reakcija buvo grasinimas susijungti ir nutraukti sutartį, nes ši sąlyga nebuvo įtraukta. Vietos teismų sistemos nėra perimtos, jų statusas yra silpnas, nes jos nėra karinės. Nepaisant to, kad jas bandyta susieti su kariniu kodeksu, de facto tai pabrėžia faktą, kad kontrolė buvo labai menka, o už piktnaudžiavimą nebuvo baudžiama.

VVG praktikoje: Politikos ir saugumo specialistų santykių poveikis[modifier | modifier le wikicode]

Kaip šis privatizavimo reiškinys veikia įvairių susijusių veikėjų ir profesijų santykius? Tęstinumas tarp valstybės ir privačių veikėjų turi būti aptartas atliekant tinklo analizę. Šie tinklai yra skerspjūviai, peržengiantys privataus ir valstybinio sektoriaus skirstymo ribas. Šie tinklai vienašališkai nesusilpnina valstybinių veikėjų, tačiau jie neabejotinai keičia galios santykius valstybėse.

Politikai ir ministerijų biurokratija[modifier | modifier le wikicode]

Kalbant apie praktikos pertvarkymą, panagrinėsime keletą praktinių atvejų, kaip PMC atėjimas pakeis tam tikrų veikėjų santykius.

2003 m. intervencijos į Iraką metu Pentagone kilo nesutarimų tarp civilių ir kariškių, t. y. neokonservatorių ir kariuomenės privatizavimo klausimas, kai kariškiai priešinosi karinėms operacijoms užsienyje. Kariškiai nebuvo labai entuziastingai nusiteikę karo Irake atžvilgiu. 2002 m. ataskaitoje teigiama, kad, kariškių nuomone, karių siuntimas į Iraką nebuvo sudėtingas, tačiau valdymo požiūriu jis buvo labai sudėtingas, kai neokonservatoriai pasisakė už intervenciją. Esant tokiai opozicijai, atsiradus PMC veikėjui, kaip tai lemia transformaciją. Tai, kad PMC yra perspektyvus sprendimas, suteiks daugiau galimybių civiliams, todėl kariuomenė taps mažiau svarbi. Civilinė biurokratija turėjo daugiau galimybių.

Vienas iš pavyzdžių - tai, kaip politikai apeina savo sąjungininkus, pasitelkiant kovos su narkotikais Afganistane pavyzdį. Raginimas steigti privačią bendrovę aplenkė tradicinį sąjungininkų politinį klausimą. Tai, ką gali pakeisti privatizacija, taip pat yra parlamentinės opozicijos apėjimas. Kolumbijos planas buvo kovos su narkotikų kontrabanda Kolumbijoje tęstinumo dalis. Daugiapakopiu planu buvo siekiama kovoti su narkotikų auginimu, kuris susilpnino partizanus vietoje išnaikinant kokų auginimą. Kongresas nebuvo "už", baimindamasis, kad bus pradėta eskalacijos operacija. H. Clintono administracija plačiai naudojosi privačių bendrovių paslaugomis, ypač naikindama kokainmedžių auginimą.

Vienas iš būdų apibūdinti departamentų biurokratijos ir MPS santykius yra "tikėtino neigimo" principas. 2007 m. įvyko "šaudymas Nissūro aikštėje". Juodojo vandens darbuotojai, turėję saugoti diplomatinį konvojų ir priversti šaudyti į minią, nužudė apie 20 žmonių. Įtikinamas neigimas reiškia, kad tuometinis JAV valstybės sekretorius negalėjo įtikinamai pasakyti, kad jis iš tikrųjų nekontroliavo šių žmonių, kad nors ir davė jiems nurodymus, šaudymas į minią nebuvo visiška amerikiečių atsakomybė. Lieka neaišku, kaip ši kompanija interpretuoja amerikiečių direktyvas. Terminas "tikėtinas paneigimas" dažnai vartojamas siekiant parodyti, kokią manevro laisvę galima palikti apeliuojant į karines draugijas.

Karinės ir žvalgybos tarnybos[modifier | modifier le wikicode]

Jų darbą iš esmės pakeitė privačios bendrovės. Kariuomenės atveju akivaizdus privalumas yra tas, kad galima sutelkti dėmesį į esmines kariuomenės misijas. Kariuomenės privalumas deleguojant užduotis PMC yra tas, kad jos gali sutelkti dėmesį į pagrindines misijas esant ribotam karių skaičiui, o tai padidina "dantų ir uodegos" santykį. Kariuomenei privalumas yra tas, kad santykinai nedidelėje pagal žmonių skaičių kariuomenėje, jei mažiau šlovingos užduotys paliekamos privačioms bendrovėms, labiau susitelkiama į esminius etapinės veiklos aspektus.

Tačiau kariuomenė kartais praranda tam tikras prerogatyvas, nes daugelis dalykų perduodami išorės įmonėms. Kai kurių prerogatyvų palikimas nuošalyje reiškia, kad kariuomenė gali prarasti ir gana reikšmingų prerogatyvų. Tai, kad turimi ištekliai yra privatūs, reiškia, kad biurokratijoje kiti kariuomenei skirti aspektai bus naudingi privačioms bendrovėms. Šiandien CŽV nebūtina naudoti karinių priemonių, kad Afganistane būtų atliktas tikslinis smūgis, kuris sumažina karines prerogatyvas. Kariuomenė mažiau kontroliuoja logistikos aspektus, todėl kitiems subjektams lieka daugiau manevravimo laisvės.

Vietos elitas[modifier | modifier le wikicode]

Didėjantis PMC buvimas valstybėje iš naujo apibrėžia ir keičia santykius su politika. Karo nuniokotose besivystančiose šalyse, tokiose kaip Afganistanas ar Irakas, vietos elitas gali būti suinteresuotas tik ekonominiais interesais. Afganistane PMC vietos elitui yra grynai ekonominis interesas. Sumokėti kai kurioms milicijoms vietoje ir suteikti joms galimybę tapti PMC, galiausiai darant įtaką vietos žaidimui. Jei režimas nori turėti Afganistano valstybinį viešojo saugumo aparatą, daugelis sukarintų grupuočių gali laikyti PMC kaip ardomąsias pajėgas. Matome, kaip saugumo privatizavimas gali turėti įtakos pačiam valstybės kūrimo procesui ir valstybės monopolio savo teritorijoje įgijimui. Pranešama, kad Nelegalių ginkluotų grupuočių išformavimas (DIAG) nesugebėjo nuginkluoti šių sukarintų grupuočių, pašalindamas jas iš valstybės kūrimo Afganistane po 2001 m. lygties.

Išvada[modifier | modifier le wikicode]

Tarp valstybės ir karo verslininkų egzistuoja simbiozės logika. Vietoj to vyksta transformacija valstybės viduje, nebūtinai kvestionuojant pačią valstybę, nes jokia logika neišvengia valstybės. Socialinė istorinė perspektyva leidžia pamatyti, kad privatizacija nėra kažkas naujo, kad XIX a. egzistavo tam tikra skliausteliuose esanti valstybė, daranti įtaką smurto monopolio įgyvendinimui, nors galima sakyti, kad šis monopolis niekada nebuvo visiškas. Dabar galbūt stebime šios skliausteliu pabaigos pabaigą, matytume sugrįžimą. Kodėl šis reiškinys grįžta? Reikėtų skirti stipresnes ir silpnesnes valstybes, t. y. ne visos valstybės yra vienodos privatizuojant smurto monopolį. Privatizavimas, jei jis tampa įmanomas ir daugiausia ateina iš šiaurinės valstybės, turėtų imperinę priežastį, šiaurinei valstybei būtų mažiau rimta privatizuoti dalį savo saugumo aparato, nes ji gali sau tai leisti. Tai įmanoma kai kuriose valstybėse, o privatizacija turi pasekmių kitose valstybėse.

Bibliografija[modifier | modifier le wikicode]

Nuorodos[modifier | modifier le wikicode]

  1. ↑ [Davidshofer | University of Geneva] - Academia.edu
  2. ↑ Publications de Stephan Davidshofer | Cairn.info
  3. ↑ Davidshofer, Stephan. “La Gestion De Crise Européenne Ou Quand L'Europe Rencontre La Sécurité : Modalités Pratiques Et Symboliques D'une Autonomisation.” Http://Www.theses.fr/, Paris, Institut D'études Politiques, 1 Jan. 2009
  4. ↑ Page personnelle de Christian Olsson sur le site de l'Université Libre de Bruxelles
  5. ↑ Page de Christian Olsson sur Academia.edu
  6. ↑ Profile Linkedin de Christian Olsson
  7. ↑ http://cartographie.sciences-po.fr/cartotheque/51C_conflits_armes_2006.jpg
Récupérée de « https://baripedia.org/index.php?title=Privatizuota_prievarta:_nuo_samdinių_iki_privačių_karinių_bendrovių&oldid=51099 »