https://baripedia.org/index.php?action=history&feed=atom&title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis 2026-07-20T22:56:54Z Historique des versions pour cette page sur le wiki MediaWiki 1.38.6 https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56805&oldid=prev 2023-06-21T10:27:50Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Politinė galia</span></span></p> <a href="https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&amp;diff=56805&amp;oldid=56804">Voir les modifications</a>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56804&oldid=prev 2023-06-21T10:23:29Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Aperçu de la pensée bourdieusienne</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:23</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l190">Ligne 190 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 190 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Aperçu de la pensée bourdieusienne ==  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Aperçu de la pensée bourdieusienne ==  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bourdieu nuomone, visuomenė yra kovos, konkurencijos ir konflikto erdvė. Šie konfliktai nebūtinai susiję su fiziniu ar atviru smurtu, bet veikiau su konkurencija dėl išteklių, galios, prestižo, pripažinimo ir pan. Socialiniai subjektai siekia išlaikyti arba pagerinti savo padėtį socialiniame lauke naudodamiesi įvairiomis turimo kapitalo rūšimis. Pavyzdžiui, jie gali panaudoti savo ekonominį kapitalą kultūriniam kapitalui įgyti (pavyzdžiui, sumokėti už kokybišką privatų vaikų išsilavinimą) arba panaudoti savo socialinį kapitalą ekonominiam kapitalui įgyti (pavyzdžiui, pasinaudoti savo ryšiais <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir gauti </del>gerai apmokamą darbą). Be to, kapitalas gali būti naudojamas siekiant kitiems žmonėms ar grupėms neleisti užimti tam tikrų socialinių pozicijų ar gauti tam tikrų lengvatų. Pavyzdžiui, žmonės, turintys didelį kultūrinį kapitalą, gali pasinaudoti šiuo ištekliumi, kad nuvertintų mažesnį kultūrinį kapitalą turinčių žmonių skonį ir pomėgius, taip sukurdami socialinę atskirtį. Galiausiai svarbu pažymėti, kad skirtingos kapitalo rūšys ne visada yra visiškai suderintos ar suderinamos. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, arba atvirkščiai. Dėl to socialinėje struktūroje gali kilti įtampa arba prieštaravimai.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bourdieu nuomone, visuomenė yra kovos, konkurencijos ir konflikto erdvė. Šie konfliktai nebūtinai susiję su fiziniu ar atviru smurtu, bet veikiau su konkurencija dėl išteklių, galios, prestižo, pripažinimo ir pan. Socialiniai subjektai siekia išlaikyti arba pagerinti savo padėtį socialiniame lauke naudodamiesi įvairiomis turimo kapitalo rūšimis. Pavyzdžiui, jie gali panaudoti savo ekonominį kapitalą kultūriniam kapitalui įgyti (pavyzdžiui, sumokėti už kokybišką privatų vaikų išsilavinimą) arba panaudoti savo socialinį kapitalą ekonominiam kapitalui įgyti (pavyzdžiui, pasinaudoti savo ryšiais<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, kad gautų </ins>gerai apmokamą darbą). Be to, kapitalas gali būti naudojamas siekiant kitiems žmonėms ar grupėms neleisti užimti tam tikrų socialinių pozicijų ar gauti tam tikrų lengvatų. Pavyzdžiui, žmonės, turintys didelį kultūrinį kapitalą, gali pasinaudoti šiuo ištekliumi, kad nuvertintų mažesnį kultūrinį kapitalą turinčių žmonių skonį ir pomėgius, taip sukurdami socialinę atskirtį. Galiausiai svarbu pažymėti, kad skirtingos kapitalo rūšys ne visada yra visiškai suderintos ar suderinamos. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, arba atvirkščiai. Dėl to socialinėje struktūroje gali kilti įtampa arba prieštaravimai.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>   </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>   </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu sukūrė sociologinę teoriją, kuria siekiama įveikti klasikinę dichotomiją tarp marksizmo ir funkcionalistinio arba struktūralistinio požiūrio. Vietoj to jis siūlo labiau niuansuotą požiūrį į <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinį susisluoksniavimą</del>, kuriame atsižvelgiama ne tik į ekonominį, bet ir į kelių rūšių kapitalą. Bourdieu teorijoje ekonominis kapitalas neabejotinai yra svarbus, tačiau jis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis individo socialinę padėtį. Kultūrinis kapitalas ir socialinis kapitalas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, kultūrinis kapitalas gali būti kalbos mokėjimas, universitetinis išsilavinimas arba tam tikrų meno ar muzikos rūšių išmanymas. Kita vertus, socialinis kapitalas gali būti <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmeniniai santykiai</del>, pažįstamų <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tinklai </del>ir pan. Hierarchizacija - tai procesas, kurio metu tam tikros socialinės grupės pagal turimo kapitalo dydį iškeliamos aukščiau už kitas. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kita vertus, </del>skirstymas <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra </del>susijęs su <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kapitalo paskirstymo </del>arba <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūrizavimo būdu</del>. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, ir atvirkščiai. Socialinis pasaulis yra antagonizmų ir diferenciacijos procesų laukas; jis taip pat yra rinka, kurioje žmonės gali žaisti. Kiekvienas naudojasi savo galimybėmis, kad padidintų savo kapitalą arba neleistų kitiems jo įgyti. Iššūkis yra kaupti. Socialiniai subjektai visada siekia išlaikyti arba padidinti savo kapitalo apimtį ir taip išlaikyti arba pagerinti savo socialinę padėtį. Kita vertus, dėl reprodukcijos strategijų svarbos vyrauja socialinės tvarkos išsaugojimo mechanizmai.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu sukūrė sociologinę teoriją, kuria siekiama įveikti klasikinę dichotomiją tarp marksizmo ir funkcionalistinio arba struktūralistinio požiūrio. Vietoj to jis siūlo labiau niuansuotą požiūrį į <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinę stratifikaciją</ins>, kuriame atsižvelgiama ne tik į ekonominį, bet ir į kelių rūšių kapitalą. Bourdieu teorijoje ekonominis kapitalas neabejotinai yra svarbus, tačiau jis nėra vienintelis veiksnys, lemiantis individo socialinę padėtį. Kultūrinis kapitalas ir socialinis kapitalas taip pat atlieka svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, kultūrinis kapitalas gali būti kalbos mokėjimas, universitetinis išsilavinimas arba tam tikrų meno ar muzikos rūšių išmanymas. Kita vertus, socialinis kapitalas gali būti <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmeninių santykių</ins>, pažįstamų <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tinklų </ins>ir pan<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. forma</ins>. Hierarchizacija - tai procesas, kurio metu tam tikros socialinės grupės pagal turimo kapitalo dydį iškeliamos aukščiau už kitas. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tačiau </ins>skirstymas susijęs su <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tuo, kaip kapitalas paskirstomas </ins>arba <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūrizuojamas</ins>. Pavyzdžiui, asmuo gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, ir atvirkščiai. Socialinis pasaulis yra antagonizmų ir diferenciacijos procesų laukas; jis taip pat yra rinka, kurioje žmonės gali žaisti. Kiekvienas naudojasi savo galimybėmis, kad padidintų savo kapitalą arba neleistų kitiems jo įgyti. Iššūkis yra kaupti. Socialiniai subjektai visada siekia išlaikyti arba padidinti savo kapitalo apimtį ir taip išlaikyti arba pagerinti savo socialinę padėtį. Kita vertus, dėl reprodukcijos strategijų svarbos vyrauja socialinės tvarkos išsaugojimo mechanizmai.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>   </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>   </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'o Bourdieu <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">analizę galima laikyti </del>postmarksistine <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ta prasme</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kad </del>ji siekia peržengti tam tikrus tradicinio marksizmo apribojimus, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tačiau ir toliau koncentruojasi </del>į galios ir klasių kovos klausimus. Tradicinis marksizmas daugiausia dėmesio skiria ekonominiam kapitalui (t. y. finansiniams ir materialiniams ištekliams) kaip pagrindiniam socialinės padėties ir galios veiksniui. Remiantis šia perspektyva, individo socialinę klasę lemia jo padėtis gamybos santykiuose (pavyzdžiui, ar jis yra samdomas darbuotojas, kapitalo savininkas ir t. t.). Tačiau Bourdieu pripažįsta, kad galia ir dominavimas remiasi ne tik ekonominiu kapitalu. Jis įveda kultūrinio kapitalo ir socialinio kapitalo sąvokas kaip galios formas, kurios taip pat yra svarbios nustatant individo socialinę padėtį. Kultūrinis kapitalas apima tokius dalykus kaip išsilavinimas, kalbų mokėjimas ir dominuojančių kultūros formų pažinimas. Kita vertus, socialinis kapitalas apima tokius dalykus, kaip asmeniniai santykiai, pažįstamų tinklai ir priklausymas tam tikroms socialinėms grupėms. Taigi, nors Bourdieu remiasi marksizmu ir daugiausia dėmesio skiria galios ir dominavimo struktūroms, jo požiūris yra sudėtingesnis ir daugialypis. Jis pripažįsta, kad individo socialinę padėtį lemia ne tik jo padėtis ekonomikoje, bet ir jo turimas kultūrinis ir socialinis kapitalas. Todėl galima sakyti, kad Bourdieu plėtoja postmarksistinę analizę.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'o Bourdieu <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">analizė gali būti laikoma </ins>postmarksistine, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nes </ins>ji siekia peržengti tam tikrus tradicinio marksizmo apribojimus, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tuo pat metu sutelkdama dėmesį </ins>į galios ir klasių kovos klausimus. Tradicinis marksizmas daugiausia dėmesio skiria ekonominiam kapitalui (t. y. finansiniams ir materialiniams ištekliams) kaip pagrindiniam socialinės padėties ir galios veiksniui. Remiantis šia perspektyva, individo socialinę klasę lemia jo padėtis gamybos santykiuose (pavyzdžiui, ar jis yra samdomas darbuotojas, kapitalo savininkas ir t. t.). Tačiau Bourdieu pripažįsta, kad galia ir dominavimas remiasi ne tik ekonominiu kapitalu. Jis įveda kultūrinio kapitalo ir socialinio kapitalo sąvokas kaip galios formas, kurios taip pat yra svarbios nustatant individo socialinę padėtį. Kultūrinis kapitalas apima tokius dalykus kaip išsilavinimas, kalbų mokėjimas ir dominuojančių kultūros formų pažinimas. Kita vertus, socialinis kapitalas apima tokius dalykus, kaip asmeniniai santykiai, pažįstamų tinklai ir priklausymas tam tikroms socialinėms grupėms. Taigi, nors Bourdieu remiasi marksizmu ir daugiausia dėmesio skiria galios ir dominavimo struktūroms, jo požiūris yra sudėtingesnis ir daugialypis. Jis pripažįsta, kad individo socialinę padėtį lemia ne tik jo padėtis ekonomikoje, bet ir jo turimas kultūrinis ir socialinis kapitalas. Todėl galima sakyti, kad Bourdieu plėtoja postmarksistinę analizę.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Kiekvienai klasei būdingas jos turimo kapitalo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dydis </del>ir rūšis.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Kiekvienai klasei būdingas jos turimo kapitalo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kiekis </ins>ir rūšis.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Dominuojanti klasė turi <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gausų ekonominį </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinį kapitalą</del>. Šios klasės nariai dažnai yra labai išsilavinę ir užima visuomenėje <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">valdžios postus</del>. Tačiau šioje klasėje gali kilti <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įtampa</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">priklausomai </del>nuo dominuojančio kapitalo pobūdžio (ekonominis ar kultūrinis).</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Dominuojanti klasė turi <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">daug ekonominio </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinio kapitalo</ins>. Šios klasės nariai dažnai yra labai išsilavinę ir užima visuomenėje <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">galios pozicijas</ins>. Tačiau šioje klasėje gali kilti <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įtampų</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurios priklauso </ins>nuo dominuojančio kapitalo pobūdžio (ekonominis ar kultūrinis).</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Smulkioji buržuazija apibrėžiama pagal jos tarpinę padėtį socialinėje struktūroje. Šios klasės nariai paprastai turi tam tikrą išsilavinimą ir stabilų darbą, tačiau jie neturi tokio pat turto ar galios kaip dominuojanti klasė. Jie gali siekti socialinio pakilimo, ir šis siekis kartais gali kelti įtampą ir prieštaravimus.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Smulkioji buržuazija apibrėžiama pagal jos tarpinę padėtį socialinėje struktūroje. Šios klasės nariai paprastai turi tam tikrą išsilavinimą ir stabilų darbą, tačiau jie neturi tokio pat turto ar galios kaip dominuojanti klasė. Jie gali siekti socialinio pakilimo, ir šis siekis kartais gali kelti įtampą ir prieštaravimus.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kita vertus</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">darbininkų klasei </del>būdingas ekonominio ir kultūrinio kapitalo trūkumas. Šių klasių nariams gali būti sunku gauti išsilavinimą ir pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, jie dažnai yra marginalizuojami arba išstumiami iš galios pozicijų visuomenėje.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Darbininkų klasei, atvirkščiai</ins>, būdingas ekonominio ir kultūrinio kapitalo trūkumas. Šių klasių nariams gali būti sunku gauti išsilavinimą ir pasinaudoti ekonominėmis galimybėmis, jie dažnai yra marginalizuojami arba išstumiami iš galios pozicijų visuomenėje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Svarbu pažymėti, kad, anot Bourdieu, individo klasinė padėtis priklauso ne tik nuo pajamų ar turto, bet ir nuo tokių veiksnių kaip išsilavinimas, socialinis statusas ir santykių tinklai.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Svarbu pažymėti, kad, anot Bourdieu, individo klasinė padėtis priklauso ne tik nuo pajamų ar turto, bet ir nuo tokių veiksnių kaip išsilavinimas, socialinis statusas ir santykių tinklai.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinių agentų padėtį tam tikroje srityje, ar tai būtų politika, švietimas, menas ir t. t., lemia jų padėtis platesnėje socialinėje erdvėje. Šią padėtį lemia jų turimo kapitalo dydis ir rūšis. Šiame kontekste Bourdieu parodė, kad socialiniai agentai įgyvendina strategijas, siekdami išlaikyti arba padidinti savo kapitalą. Pavyzdžiui, jie gali stengtis įgyti daugiau ekonominio kapitalo per išsilavinimą ar investicijas arba didinti savo kultūrinį kapitalą<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, ugdydami save </del>ir susipažindami su menais ir mokslais. Socialinės reprodukcijos sąvoka taip pat yra svarbiausia Bourdieu darbuose. Jis teigia, kad socialinės klasės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra linkusios reprodukuotis </del>iš kartos į kartą, daugiausia perduodant kapitalą. Pavyzdžiui, dominuojančios klasės vaikai dažnai turi galimybę įgyti aukštos kokybės išsilavinimą ir įtakingą socialinį tinklą, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">o tai leidžia jiems </del>įgyti <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">reikšmingą </del>ekonominį ir kultūrinį kapitalą ir išlaikyti savo šeimos padėtį socialinėje hierarchijoje. Priešingai, darbininkų klasės vaikai dažnai turi mažiau galimybių naudotis šiais ištekliais, todėl jų socialinis mobilumas yra sunkesnis. Štai kodėl Bourdieu buvo kandus socialinių sistemų, skatinančių tokią socialinę reprodukciją ir įtvirtinančių klasinę nelygybę, kritikas.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinių agentų padėtį tam tikroje srityje, ar tai būtų politika, švietimas, menas ir t. t., lemia jų padėtis platesnėje socialinėje erdvėje. Šią padėtį lemia jų turimo kapitalo dydis ir rūšis. Šiame kontekste Bourdieu parodė, kad socialiniai agentai įgyvendina strategijas, siekdami išlaikyti arba padidinti savo kapitalą. Pavyzdžiui, jie gali stengtis įgyti daugiau ekonominio kapitalo per išsilavinimą ar investicijas arba didinti savo kultūrinį kapitalą <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">puoselėdami </ins>ir susipažindami su menais ir mokslais. Socialinės reprodukcijos sąvoka taip pat yra svarbiausia Bourdieu darbuose. Jis teigia, kad socialinės klasės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">reprodukuojasi </ins>iš kartos į kartą, daugiausia perduodant kapitalą. Pavyzdžiui, dominuojančios klasės vaikai dažnai turi galimybę įgyti aukštos kokybės išsilavinimą ir įtakingą socialinį tinklą, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">todėl gali </ins>įgyti <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didelį </ins>ekonominį ir kultūrinį kapitalą ir išlaikyti savo šeimos padėtį socialinėje hierarchijoje. Priešingai, darbininkų klasės vaikai dažnai turi mažiau galimybių naudotis šiais ištekliais, todėl jų socialinis mobilumas yra sunkesnis. Štai kodėl Bourdieu buvo kandus socialinių sistemų, skatinančių tokią socialinę reprodukciją ir įtvirtinančių klasinę nelygybę, kritikas.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu aprašė <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">keletą </del>investavimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">strategijų</del>, kurias gali naudoti asmenys ir šeimos, siekdami išlaikyti arba padidinti savo kapitalą. Pateikiame trumpą kiekvienos iš jų aprašymą:</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu aprašė <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kelias </ins>investavimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">strategijas</ins>, kurias gali naudoti asmenys ir šeimos, siekdami išlaikyti arba padidinti savo kapitalą. Pateikiame trumpą kiekvienos iš jų aprašymą:</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Bioinvestavimo </del>strategijos: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tai </del>pastangos <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gerinti </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">palaikyti </del>fizinę sveikatą ir gyvybingumą. Tai gali apimti tokius dalykus kaip <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dėmesys mitybai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">fiziniams pratimams</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">medicininei priežiūrai </del>ir pan. Šios strategijos gali pagerinti asmens &quot;kūno kapitalą&quot;.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Biologinės investavimo </ins>strategijos: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai </ins>pastangos <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pagerinti </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išsaugoti </ins>fizinę sveikatą ir gyvybingumą. Tai gali apimti tokius dalykus kaip <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">mityba</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">fiziniai pratimai</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">medicininė priežiūra </ins>ir pan. Šios strategijos gali pagerinti asmens &quot;kūno kapitalą&quot;.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Paveldėjimo strategijos (santuoka): Bourdieu nurodo, kad santuoka dažnai buvo naudojama <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kaip ekonominio</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinio </del>ar <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinio kapitalo mainų ar įsigijimo priemonė</del>. Santuoka gali būti naudojama socialiniams ryšiams sukurti arba sustiprinti, ekonominiam kapitalui įgyti arba prestižui ir socialiniam pripažinimui padidinti.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Paveldėjimo strategijos (santuoka): Bourdieu nurodo, kad santuoka dažnai buvo naudojama <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">mainams arba kapitalui - ekonominiam</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūriniam </ins>ar <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialiniam - įgyti</ins>. Santuoka gali būti naudojama socialiniams ryšiams sukurti arba sustiprinti, ekonominiam kapitalui įgyti arba prestižui ir socialiniam pripažinimui padidinti.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Švietimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">strategijos: Šios </del>strategijos apima investicijas į išsilavinimą siekiant įgyti kultūrinio kapitalo. Tai gali apimti tokius pasirinkimus, kaip mokyklos tipas, studijuojami dalykai ir pan.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Švietimo strategijos apima investicijas į išsilavinimą siekiant įgyti kultūrinio kapitalo. Tai gali apimti tokius pasirinkimus, kaip mokyklos tipas, studijuojami dalykai ir pan.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Ekonominės strategijos: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">šios </del>strategijos tiesiogiai susijusios su ekonominio kapitalo įgijimu ir išsaugojimu. Jos gali apimti sprendimus dėl taupymo, investavimo, įdarbinimo ir pan.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Ekonominės strategijos: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šios </ins>strategijos tiesiogiai susijusios su ekonominio kapitalo įgijimu ir išsaugojimu. Jos gali apimti sprendimus dėl taupymo, investavimo, įdarbinimo ir pan.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Simbolinės strategijos: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tai </del>pastangos įgyti ir išlaikyti simbolinį kapitalą, susijusį su pripažinimu, prestižu ir garbe. Tai gali būti narystė tam tikrose organizacijose, dalyvavimas prestižinėje veikloje ir pan.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Simbolinės strategijos: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai </ins>pastangos įgyti ir išlaikyti simbolinį kapitalą, susijusį su pripažinimu, prestižu ir garbe. Tai gali būti narystė tam tikrose organizacijose, dalyvavimas prestižinėje veikloje ir pan.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Reprodukcinių strategijų veiksmingumas labai priklauso nuo agentų turimų išteklių, kurie gali skirtis priklausomai nuo visuomenės struktūrinės raidos. Pavyzdžiui, galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, gerai apmokamą darbą, prieinamą kokybišką sveikatos priežiūrą ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pan</del>. gali turėti <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didelę įtaką </del>individo gebėjimui išlaikyti ar pagerinti savo socialinę padėtį. Be to, visuomenėje dažnai kyla įtampa tarp išsaugojimo jėgų, siekiančių išlaikyti esamą socialinę tvarką, ir pokyčių jėgų, siekiančių ją pakeisti. Ši įtampa gali būti konflikto šaltinis, tačiau <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ji </del>taip pat gali skatinti pažangą ir socialinę evoliuciją. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors reprodukcinės strategijos gali <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būti veiksmingos išlaikant </del>esamą socialinę tvarką, jos taip pat gali <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">prisidėti prie socialinės nelygybės įtvirtinimo</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Būtent todėl </del>Bourdieu ir kiti sociologai pabrėžė socialinės kritikos ir struktūrinių pokyčių poreikį, kad būtų pašalintos pagrindinės šių nelygybių priežastys.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Reprodukcinių strategijų veiksmingumas labai priklauso nuo agentų turimų išteklių, kurie gali skirtis priklausomai nuo visuomenės struktūrinės raidos. Pavyzdžiui, galimybė gauti kokybišką išsilavinimą, gerai apmokamą darbą, prieinamą kokybišką sveikatos priežiūrą ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">t. t</ins>. gali turėti <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didelės įtakos </ins>individo gebėjimui išlaikyti ar pagerinti savo socialinę padėtį. Be to, visuomenėje dažnai kyla įtampa tarp išsaugojimo jėgų, siekiančių išlaikyti esamą socialinę tvarką, ir pokyčių jėgų, siekiančių ją pakeisti. Ši įtampa gali būti konflikto šaltinis, tačiau taip pat gali skatinti pažangą ir socialinę evoliuciją. Taip pat svarbu pažymėti, kad nors reprodukcinės strategijos gali <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">veiksmingai palaikyti </ins>esamą socialinę tvarką, jos taip pat gali <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įtvirtinti socialinę nelygybę</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Štai kodėl </ins>Bourdieu ir kiti sociologai pabrėžė socialinės kritikos ir struktūrinių pokyčių poreikį, kad būtų pašalintos pagrindinės šių nelygybių priežastys.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Politinė galia ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Politinė galia ==</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56802&oldid=prev 2023-06-21T10:22:09Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Aperçu de la pensée bourdieusienne</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:22</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l173">Ligne 173 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 173 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pjeras Burdje (Pierre Bourdieu) suformulavo &quot;kapitalų teoriją&quot;, siekdamas paaiškinti, kaip individai ir socialinės grupės pozicionuoja save ir sąveikauja socialinėje erdvėje. Pasak P. Bourdieu, kiekvienas individas ar socialinė grupė turi tam tikrą kiekį įvairių rūšių kapitalo, kurį naudoja savo padėčiai visuomenėje išlaikyti ar pagerinti. Tai ekonominis, kultūrinis, socialinis ir simbolinis kapitalas. Kiekviena kapitalo rūšis atlieka lemiamą vaidmenį nustatant individo ar grupės padėtį visuomenėje.  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pjeras Burdje (Pierre Bourdieu) suformulavo &quot;kapitalų teoriją&quot;, siekdamas paaiškinti, kaip individai ir socialinės grupės pozicionuoja save ir sąveikauja socialinėje erdvėje. Pasak P. Bourdieu, kiekvienas individas ar socialinė grupė turi tam tikrą kiekį įvairių rūšių kapitalo, kurį naudoja savo padėčiai visuomenėje išlaikyti ar pagerinti. Tai ekonominis, kultūrinis, socialinis ir simbolinis kapitalas. Kiekviena kapitalo rūšis atlieka lemiamą vaidmenį nustatant individo ar grupės padėtį visuomenėje.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;"></del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Žmogiškasis kapitalas - tai asmens įgūdžių, žinių ir patirties visuma. Jis dažnai siejamas su išsilavinimu ir mokymu, tačiau apima ir neformalius įgūdžius bei patirtį, įgytą dirbant ar užsiimant kita veikla.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Žmogiškasis kapitalas - tai asmens įgūdžių, žinių ir patirties visuma. Jis dažnai siejamas su išsilavinimu ir mokymu, tačiau apima ir neformalius įgūdžius bei patirtį, įgytą dirbant ar užsiimant kita veikla.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Ekonominis kapitalas - tai finansinis ir fizinis kapitalas, apimantis viską, ką galima įvertinti pinigais.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Ekonominis kapitalas - tai finansinis ir fizinis kapitalas, apimantis viską, ką galima įvertinti pinigais.</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56801&oldid=prev 2023-06-21T10:21:53Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Socialinis laukas ir konfliktas: tarp reprodukcijos ir atskyrimo</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:21</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l167">Ligne 167 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 167 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>{{citation|Taigi socialinį pasaulį galima pavaizduoti kaip (daugiamatę) erdvę, sudarytą remiantis diferenciacijos arba paskirstymo principais, kuriuos sudaro nagrinėjamoje socialinėje visatoje veikiančių savybių rinkinys. Taigi agentai ir agentų grupės apibrėžiami pagal jų santykinę padėtį šioje erdvėje.}}&lt;ref&gt;Bourdieu, P. (1984). Espace social et genèse des &quot;classes&quot;. Actes De La Recherche En Sciences Sociales, 52(1), 3-14. doi:10.3406/arss.1984.3327&lt;/ref&gt;  </div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>{{citation|Taigi socialinį pasaulį galima pavaizduoti kaip (daugiamatę) erdvę, sudarytą remiantis diferenciacijos arba paskirstymo principais, kuriuos sudaro nagrinėjamoje socialinėje visatoje veikiančių savybių rinkinys. Taigi agentai ir agentų grupės apibrėžiami pagal jų santykinę padėtį šioje erdvėje.}}&lt;ref&gt;Bourdieu, P. (1984). Espace social et genèse des &quot;classes&quot;. Actes De La Recherche En Sciences Sociales, 52(1), 3-14. doi:10.3406/arss.1984.3327&lt;/ref&gt;  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Ši Pierre'o Bourdieu citata puikiai atspindi jo viziją apie visuomenę kaip socialinę erdvę, kurios struktūrą sudaro įvairių rūšių kapitalas - ekonominis, kultūrinis ir socialinis. Šioje erdvėje individai ir grupės save pozicionuoja pagal skirtingus išteklius ar savybes, kurios apibrėžia jų vietą socialiniame lauke. Kitaip tariant, Bourdieu socialinė erdvė - tai struktūrizuotų pozicijų tam tikrame lauke rinkinys, kur kiekvieną poziciją lemia individų ar grupių turimo kapitalo kiekis ir rūšis. Šios pozicijos yra santykinės, t. y. jos apibrėžiamos atsižvelgiant į kitas pozicijas lauke. Pavyzdžiui, švietimo srityje daktaro laipsnį turintis asmuo užima aukštesnę poziciją nei asmuo, turintis tik bakalauro laipsnį, nes daktaro laipsnį turintis asmuo turi daugiau kultūrinio kapitalo (t. y. išsilavinimo). Žvelgiant iš šios perspektyvos, socialinė kova suvokiama kaip kova, kuria siekiama pakeisti savo padėtį šioje socialinėje erdvėje, įgyjant arba keičiant įvairių rūšių kapitalą. Taigi socialinė nelygybė suvokiama kaip šių skirtingų kapitalo formų nevienodo pasiskirstymo rezultatas. </del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'o Bourdieu <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nuomone, socialinė erdvė yra dinamiška ir sudėtinga sistema</del>, kurią <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūruoja atskirų individų ar grupių turimo </del>įvairių rūšių <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">&quot;kapitalo&quot; pasiskirstymas. Šis </del>kapitalas <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gali būti </del>ekonominis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(turtas, nuosavybė)</del>, kultūrinis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(išsilavinimas, įgūdžiai, žinios) arba </del>socialinis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(santykiai, tinklai)</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Asmens </del>ar <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">grupės padėtį šioje socialinėje erdvėje lemia </del>jų <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turimo </del>kapitalo kiekis ir rūšis. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Skirtingos </del>pozicijos <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinėje erdvėje </del>yra <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">reliatyvios viena kitos atžvilgiu</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">o tai reiškia, kad individo ar grupės pozicija apibrėžiama atsižvelgiant į kitų pozicijas</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Svarbu pažymėti, kad ši socialinė erdvė nuolat kinta</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Asmenys ir grupės gali keisti savo padėtį įgydami arba prarasdami kapitalą</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Taip pat ir kapitalo paskirstymo principai laikui bėgant gali keistis</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">reaguodami į socialinius</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ekonominius ir kultūrinius pokyčius. Būtent tai Bourdieu turi omenyje</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sakydamas &quot;konjunktūros&quot;</del>, t. y. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">konkrečios tam tikro laikotarpio sąlygos</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">darančios įtaką socialinės erdvės struktūrai</del>.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Ši </ins>Pierre'o Bourdieu <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">citata puikiai atspindi jo viziją apie visuomenę kaip socialinę erdvę</ins>, kurią <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sudaro </ins>įvairių rūšių kapitalas <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- </ins>ekonominis, kultūrinis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir </ins>socialinis. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šioje erdvėje individai ir grupės save pozicionuoja pagal skirtingus išteklius </ins>ar <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">savybes, apibrėžiančias </ins>jų <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinę vietą. Kitaip tariant, Bourdieu socialinė erdvė - tai tam tikroje srityje susistemintų pozicijų rinkinys, kur </ins>kapitalo kiekis ir rūšis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">lemia kiekvieną individų ar grupių užimamą poziciją</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šios </ins>pozicijos yra <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">santykinės</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">t</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">y</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">jas apibrėžia kitos lauko pozicijos</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pavyzdžiui, švietimo srityje asmuo</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turintis daktaro laipsnį</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">užima aukštesnę poziciją nei asmuo</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turintis tik bakalauro laipsnį</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nes daktaro laipsnį turintis asmuo turi didesnį kultūrinį kapitalą (</ins>t. y. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išsilavinimą). Žvelgiant iš šios perspektyvos, socialinė kova suvokiama kaip kova siekiant pakeisti savo padėtį šioje socialinėje erdvėje</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įgyjant arba keičiant įvairių rūšių kapitalą. Taigi socialinė nelygybė laikoma šių skirtingų kapitalo formų nevienodo pasiskirstymo produktu</ins>.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pjeras Burdje (</del>Pierre Bourdieu<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">) suformulavo &quot;kapitalų teoriją&quot;</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">siekdamas paaiškinti, kaip individai </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinės grupės save pozicionuoja ir sąveikauja socialinėje erdvėje. Pasak P. Bourdieu</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kiekvienas individas ar socialinė grupė turi tam tikrą kiekį įvairių </del>rūšių kapitalo, kurį <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">naudoja savo padėčiai visuomenėje išlaikyti </del>ar <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pagerinti</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai </del>ekonominis, kultūrinis, socialinis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir simbolinis kapitalas</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kiekviena </del>kapitalo rūšis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atlieka lemiamą vaidmenį nustatant </del>individo ar grupės padėtį <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinėje erdvėje</del>.  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">'o </ins>Bourdieu <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nuomone</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinė erdvė yra dinamiška </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sudėtinga sistema</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurios struktūrą lemia skirtingų </ins>rūšių <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">&quot;</ins>kapitalo<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">&quot;</ins>, kurį <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turi individai </ins>ar <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">grupės, pasiskirstymas</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šis kapitalas gali būti </ins>ekonominis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(turtas, nuosavybė)</ins>, kultūrinis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(išsilavinimas</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įgūdžiai, žinios) arba </ins>socialinis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(santykiai, tinklai)</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Asmens ar grupės padėtį šioje socialinėje erdvėje lemia jų turimo </ins>kapitalo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kiekis ir </ins>rūšis<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Skirtingos pozicijos socialinėje erdvėje yra reliatyvios viena kitos atžvilgiu, o tai reiškia, kad </ins>individo ar grupės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pozicija apibrėžiama atsižvelgiant į kitų pozicijas. Svarbu pažymėti, kad ši socialinė erdvė nuolat kinta. Asmenys ir grupės gali keisti savo </ins>padėtį <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įgydami arba prarasdami kapitalą. Taip pat ir kapitalo paskirstymo principai laikui bėgant gali keistis dėl socialinių, ekonominių ir kultūrinių pokyčių. Būtent tai P. Bourdieu turi omenyje, sakydamas &quot;konjunktūros&quot; - konkrečios tam tikro laikotarpio sąlygos, darančios įtaką socialinės erdvės struktūrai</ins>.  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Žmogiškasis kapitalas - tai asmens įgūdžių, žinių ir patirties visuma. Jis dažnai siejamas su išsilavinimu ir mokymu, tačiau <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">taip pat </del>apima neformalius įgūdžius <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir </del>patirtį, įgytą dirbant ar užsiimant kita veikla.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pjeras Burdje (Pierre Bourdieu) suformulavo &quot;kapitalų teoriją&quot;, siekdamas paaiškinti, kaip individai ir socialinės grupės pozicionuoja save ir sąveikauja socialinėje erdvėje. Pasak P. Bourdieu, kiekvienas individas ar socialinė grupė turi tam tikrą kiekį įvairių rūšių kapitalo, kurį naudoja savo padėčiai visuomenėje išlaikyti ar pagerinti. Tai ekonominis, kultūrinis, socialinis ir simbolinis kapitalas. Kiekviena kapitalo rūšis atlieka lemiamą vaidmenį nustatant individo ar grupės padėtį visuomenėje. </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Žmogiškasis kapitalas - tai asmens įgūdžių, žinių ir patirties visuma. Jis dažnai siejamas su išsilavinimu ir mokymu, tačiau apima <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ir </ins>neformalius įgūdžius <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">bei </ins>patirtį, įgytą dirbant ar užsiimant kita veikla.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Ekonominis kapitalas - tai finansinis ir fizinis kapitalas, apimantis viską, ką galima įvertinti pinigais.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Ekonominis kapitalas - tai finansinis ir fizinis kapitalas, apimantis viską, ką galima įvertinti pinigais.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Kultūrinis kapitalas - tai dominuojančios kultūros normų, vertybių ir įgūdžių išmanymas. Jis apima meno, literatūros, manierų ir elgesio bei diskurso normų, priimtinų tam tikroje visuomenėje, išmanymą.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Kultūrinis kapitalas - tai dominuojančios kultūros normų, vertybių ir įgūdžių išmanymas. Jis apima meno, literatūros, manierų ir elgesio bei diskurso normų, priimtinų tam tikroje visuomenėje, išmanymą.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Socialinis kapitalas - tai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmens </del>turimi tinklai ir ryšiai. Tai pasitikėjimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ryšiai, </del>priklausymas grupėms ar tinklams, kuriais galima pasinaudoti siekiant gauti išteklių ir pranašumų.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Socialinis kapitalas - tai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">individo </ins>turimi tinklai ir ryšiai. Tai pasitikėjimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">santykiai ir </ins>priklausymas grupėms ar tinklams, kuriais galima pasinaudoti siekiant gauti išteklių ir pranašumų.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Simbolinis kapitalas - tai socialinio pripažinimo, garbės ar prestižo forma. Jis dažnai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">siejamas </del>su kitų rūšių kapitalo turėjimu, nes <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ekonominio</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinio </del>ar <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinio kapitalo turėjimas </del>dažnai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gali lemti didesnį pripažinimą </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">prestižą </del>visuomenėje.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Simbolinis kapitalas - tai socialinio pripažinimo, garbės ar prestižo forma. Jis dažnai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">susijęs </ins>su kitų rūšių kapitalo turėjimu, nes <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turint ekonominį</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinį </ins>ar <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinį kapitalą </ins>dažnai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">galima sulaukti didesnio pripažinimo </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">prestižo </ins>visuomenėje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Šie skirtingi kapitalo tipai nėra vienas kitam prieštaraujantys ir dažnai sąveikauja tarpusavyje. Šios skirtingos kapitalo rūšys sąveikauja tarpusavyje ir dažnai gali būti keičiamos viena į kitą. Pavyzdžiui, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">žmonės </ins>gali panaudoti savo ekonominį kapitalą (turtą) kultūriniam kapitalui (išsilavinimui) įgyti. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Panašiai ir žmogus</ins>, turintis daug socialinio kapitalo (ryšių), gali įgyti ekonominio kapitalo (pavyzdžiui, per savo ryšius susirasti gerai apmokamą darbą).</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Šie skirtingi kapitalo tipai nėra vienas kitam prieštaraujantys ir dažnai sąveikauja tarpusavyje. Šios skirtingos kapitalo rūšys sąveikauja tarpusavyje ir dažnai gali būti keičiamos viena į kitą. Pavyzdžiui, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmuo </del>gali panaudoti savo ekonominį kapitalą (turtą) kultūriniam kapitalui (išsilavinimui) įgyti. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Taip pat asmuo</del>, turintis daug socialinio kapitalo (ryšių), gali įgyti ekonominio kapitalo (pavyzdžiui, per savo ryšius susirasti gerai apmokamą darbą).</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bourdieu kapitalo teorija paaiškina, kaip individai ir grupės užima padėtį visuomenėje pagal du pagrindinius kriterijus: hierarchizaciją ir išskirtinumą.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Bourdieu kapitalo teorija paaiškina, kaip individai ir grupės užima padėtį visuomenėje pagal du pagrindinius kriterijus: hierarchizaciją ir išskirtinumą.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Hierarchizacija: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">bendra asmens </del>ar grupės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turimo kapitalo apimtis </del>daugiausia lemia jų padėtį socialinėje santvarkoje. Kuo daugiau kapitalo (ekonominio, kultūrinio, socialinio ar simbolinio) asmuo ar grupė turi, tuo aukštesnę padėtį užima socialinėje hierarchijoje.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Hierarchizacija: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Bendras individo </ins>ar grupės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">turimas kapitalas </ins>daugiausia lemia jų padėtį socialinėje santvarkoje. Kuo daugiau kapitalo (ekonominio, kultūrinio, socialinio ar simbolinio) asmuo ar grupė turi, tuo aukštesnę padėtį užima socialinėje hierarchijoje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">skirstymas</del>: kapitalo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūra</del>, t. y. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">santykinis </del>skirtingų kapitalo rūšių <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pasiskirstymas, taip pat vaidina svarbų vaidmenį</del>. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys ar grupės gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, o kiti gali turėti daug kultūrinio kapitalo, bet mažai ekonominio kapitalo. Šie kapitalo struktūros skirtumai gali lemti gyvenimo būdo, skonio, pomėgių ir elgesio skirtumus, dėl kurių atsiranda skirtumai tarp skirtingų socialinių grupių.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Skirtumas</ins>: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Svarbus vaidmuo tenka ir </ins>kapitalo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūrai</ins>, t. y. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">santykiniam </ins>skirtingų kapitalo rūšių <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pasiskirstymui</ins>. Pavyzdžiui, kai kurie asmenys ar grupės gali turėti daug ekonominio kapitalo, bet mažai kultūrinio kapitalo, o kiti gali turėti daug kultūrinio kapitalo, bet mažai ekonominio kapitalo. Šie kapitalo struktūros skirtumai gali lemti gyvenimo būdo, skonio, pomėgių ir elgesio skirtumus, dėl kurių atsiranda skirtumai tarp skirtingų socialinių grupių.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Štai kodėl Bourdieu visuomenę vertina kaip skirtingų socialinių pozicijų, kurios nuolat susiduria ir konkuruoja, erdvę. Kiekvienas individas ar socialinė grupė naudoja savo kapitalą, kad išlaikytų arba pagerintų savo padėtį socialinėje erdvėje.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Štai kodėl Bourdieu visuomenę vertina kaip skirtingų socialinių pozicijų, kurios nuolat susiduria ir konkuruoja, erdvę. Kiekvienas individas ar socialinė grupė naudoja savo kapitalą, kad išlaikytų arba pagerintų savo padėtį socialinėje erdvėje.</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56799&oldid=prev 2023-06-21T10:19:25Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Habitus sąvoka</span></span></p> <a href="https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&amp;diff=56799&amp;oldid=56798">Voir les modifications</a>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56798&oldid=prev 2023-06-21T10:17:17Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Pierre Bourdieu: 1930-2002 m.</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:17</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l125">Ligne 125 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 125 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[File:Pierre Bourdieu.jpg|thumb|200px|Pierre Bourdieu.]]</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>[[File:Pierre Bourdieu.jpg|thumb|200px|Pierre Bourdieu.]]</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu, įtakingas prancūzų sociologas, nepriklausomybės karo metais tarnavo Alžyre. Ši patirtis padarė didelę įtaką jo darbams ir idėjoms. P. Bourdieu ypač nustebino skirtumai tarp oficialaus Prancūzijos diskurso apie padėtį Alžyre ir tikrovės, kurią jis stebėjo vietoje. Jis pastebėjo, kad Prancūzijos politinis ir žiniasklaidos diskursas apie karą ir kolonizaciją neatitiko alžyriečių patirties. Tai paskatino jį sukurti &quot;lauko&quot; sąvoką, kuri yra socialinė erdvė, struktūruota pozicijų (arba postų), kurių savybės priklauso nuo jų padėties toje erdvėje ir kurias galima analizuoti nepriklausomai nuo jas užimančių asmenų (individualių ar kolektyvinių) savybių. Laukai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- tai </del>kovos <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dėl galios </del>vietos, kuriose veikėjai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">naudoja įvairias </del>kapitalo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">formas </del>(<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ekonominį</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinį</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūrinį</del>), kad užimtų pozicijas. Ši patirtis taip pat turėjo įtakos jo simbolinio smurto teorijai, kurioje jis teigia, kad galia visuomenėje dažnai įgyvendinama ne fizine jėga, o subtilesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, manipuliuojant diskursu, idėjomis ir simboliais. Bourdieu nuomone, sociologo vaidmuo - atskleisti šias dažnai paslėptas galios struktūras ir atskleisti už dominuojančio diskurso slypinčią tikrovę. Jis teigia, kad sociologai visada turi suvokti atotrūkį tarp diskurso ir tikrovės ir stengtis jį užpildyti.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu, įtakingas prancūzų sociologas, nepriklausomybės karo metais tarnavo Alžyre. Ši patirtis padarė didelę įtaką jo darbams ir idėjoms. P. Bourdieu ypač nustebino skirtumai tarp oficialaus Prancūzijos diskurso apie padėtį Alžyre ir tikrovės, kurią jis stebėjo vietoje. Jis pastebėjo, kad Prancūzijos politinis ir žiniasklaidos diskursas apie karą ir kolonizaciją neatitiko alžyriečių patirties. Tai paskatino jį sukurti &quot;lauko&quot; sąvoką, kuri yra socialinė erdvė, struktūruota pozicijų (arba postų), kurių savybės priklauso nuo jų padėties toje erdvėje ir kurias galima analizuoti nepriklausomai nuo jas užimančių asmenų (individualių ar kolektyvinių) savybių. Laukai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra galios </ins>kovos vietos, kuriose veikėjai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">naudojasi įvairiomis </ins>kapitalo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">formomis </ins>(<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ekonominiu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialiniu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kultūriniu</ins>), kad užimtų pozicijas. Ši patirtis taip pat turėjo įtakos jo simbolinio smurto teorijai, kurioje jis teigia, kad galia visuomenėje dažnai įgyvendinama ne fizine jėga, o subtilesnėmis priemonėmis, pavyzdžiui, manipuliuojant diskursu, idėjomis ir simboliais. Bourdieu nuomone, sociologo vaidmuo - atskleisti šias dažnai paslėptas galios struktūras ir atskleisti už dominuojančio diskurso slypinčią tikrovę. Jis teigia, kad sociologai visada turi suvokti atotrūkį tarp diskurso ir tikrovės ir stengtis jį užpildyti.</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pierre'as Bourdieu yra žinomas dėl savo nuodugnių galios struktūrų ir socialinių hierarchijų tyrimų. Jis įsitikinęs, kad visuomenė yra suskirstyta į skirtingus &quot;laukus&quot; - veiklos sritis, tokias kaip menas, švietimas, religija ir pan. - kuriose individai kovoja dėl valdžios. - kuriose asmenys kovoja dėl valdžios ir prestižo. Jo ankstyvieji darbai apie Alžyro visuomenę ir kabilų kultūrą padėjo pagrindus jo galios ir dominavimo teorijai. Jis pastebėjo, kaip tradicinės socialinės struktūros ir kultūrinės praktikos padeda palaikyti esamas socialines hierarchijas ir atkurti nelygybę. Bourdieu taip pat sukūrė &quot;kultūrinio kapitalo&quot; sąvoką, kuri reiškia asmens žinias, įgūdžius, išsilavinimą ir kitą kultūrinį turtą. Jis teigė, kad kultūrinis kapitalas atlieka lemiamą vaidmenį nustatant asmens socialinę padėtį ir prisideda prie socialinės nelygybės reprodukcijos. Vėlesniuose savo darbuose Bourdieu šias idėjas pritaikė tyrinėdamas kitas visuomenes, įskaitant Prancūziją. Jis kritikavo neoliberalizmą ir palaikė antiglobalistinę poziciją, teigdamas, kad pasaulinės galios struktūros prisideda prie nelygybės reprodukcijos pasauliniu mastu. Taip Bourdieu paliko neišdildomą pėdsaką sociologijoje ir socialiniuose moksluose, pasiūlydamas galingas konceptualias priemones galios struktūroms ir socialinėms hierarchijoms analizuoti.  </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;"> </ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pierre'as Bourdieu parašė nemažai įtakingų darbų, kurie padėjo formuoti šiuolaikinę sociologiją: </ins></div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pierre'as Bourdieu yra žinomas dėl savo nuodugnių galios struktūrų ir socialinių hierarchijų tyrimų. Jis įsitikinęs, kad visuomenė yra suskirstyta į skirtingus </del>&quot;<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">laukus</del>&quot; <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- veiklos sritis, tokias kaip menas, švietimas, religija ir t. t., kuriose individai kovoja dėl valdžios. - kuriose asmenys kovoja dėl valdžios ir prestižo. Jo ankstyvieji darbai apie Alžyro visuomenę ir kabilų kultūrą padėjo pagrindus jo galios ir dominavimo teorijai. Jis pastebėjo, kaip tradicinės socialinės struktūros ir kultūrinės praktikos padeda išlaikyti esamas socialines hierarchijas ir atkurti nelygybę. Bourdieu taip pat sukūrė &quot;kultūrinio kapitalo&quot; sąvoką, kuri reiškia asmens turimas žinias, įgūdžius, išsilavinimą ir kitas kultūrines vertybes. Jis teigė, kad kultūrinis kapitalas atlieka lemiamą vaidmenį nustatant asmens socialinę padėtį ir prisideda prie socialinės nelygybės reprodukcijos. Vėlesniuose savo darbuose Bourdieu šias idėjas pritaikė kitų visuomenių, įskaitant Prancūziją, tyrimams. Jis kritikavo neoliberalizmą ir palaikė antiglobalistinę poziciją, teigdamas, kad pasaulinės galios struktūros prisideda prie nelygybės reprodukcijos pasauliniu mastu. Taigi Bourdieu paliko neišdildomą pėdsaką sociologijoje ir socialiniuose moksluose, pasiūlęs galingas konceptualias priemones galios struktūroms ir socialinėms hierarchijoms analizuoti.</del></div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">* </ins>&quot;<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Le Déracinement</ins>&quot; <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">(1964)</ins>: Šiame darbe Bourdieu nagrinėja Alžyro kaimo gyventojų ištrėmimo per Nepriklausomybės karą pasekmes. Jis parodo, kaip šis ištrėmimas sugriovė <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">esamas </ins>socialines struktūras ir sukėlė socialinę ir kultūrinę krizę.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Distinction (1979): Tai bene žymiausias Bourdieu darbas. Jame jis analizuoja, kaip individai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">naudojasi </ins>skoniu ir kultūriniu vartojimu, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kad patvirtintų </ins>savo socialinį statusą ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išsiskirtų </ins>iš kitų socialinių klasių. Bourdieu teigia, kad skonio pasirinkimai nėra tik individualus pasirinkimas, bet jiems didelę įtaką daro socialinė kilmė ir kultūrinis kapitalas.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pierre'as Bourdieu parašė daugybę įtakingų darbų, kurie padėjo formuoti šiuolaikinę sociologiją</del>:  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Le Sens Pratique (1980): Šiame <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">veikale </ins>Bourdieu plėtoja habitus sąvoką, kurią apibrėžia kaip ilgalaikių ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">perduodamų polinkių rinkinį</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūruojantį </ins>individų suvokimą, vertinimus ir veiksmus.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">* </del>Šiame darbe <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">P. </del>Bourdieu nagrinėja Alžyro kaimo gyventojų ištrėmimo per Nepriklausomybės karą pasekmes. Jis parodo, kaip šis ištrėmimas sugriovė <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">egzistavusias </del>socialines struktūras ir sukėlė socialinę ir kultūrinę krizę.</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Distinction (1979): Tai bene žymiausias Bourdieu darbas. Jame jis analizuoja, kaip individai<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, naudodamiesi </del>skoniu ir kultūriniu vartojimu, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įtvirtina </del>savo socialinį statusą ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išsiskiria </del>iš kitų socialinių klasių. Bourdieu teigia, kad skonio pasirinkimai nėra tik individualus pasirinkimas, bet jiems didelę įtaką daro socialinė kilmė ir kultūrinis kapitalas.</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* Le Sens Pratique<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">&quot; </del>(1980): Šiame <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">darbe </del>Bourdieu plėtoja habitus sąvoką, kurią <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">jis </del>apibrėžia kaip ilgalaikių ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">perkeliamų nuostatų</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūruojančių </del>individų suvokimą, vertinimus ir veiksmus<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, visumą</del>.</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Misère du Monde (1993): didelės apimties tyrimas apie socialines kančias Prancūzijoje XX a. pabaigoje, paremtas interviu su įvairių socialinių sluoksnių asmenimis.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Misère du Monde (1993): didelės apimties tyrimas apie socialines kančias Prancūzijoje XX a. pabaigoje, paremtas interviu su įvairių socialinių sluoksnių asmenimis.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Domination Masculine (1998 m.): Šiame darbe Bourdieu analizuoja, kaip visuomenėje atkuriamas vyrų dominavimas. Jis teigia, kad šis dominavimas yra įsišaknijęs habitus, socialinėse struktūrose ir kultūrinėje praktikoje.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>* La Domination Masculine (1998 m.): Šiame darbe Bourdieu analizuoja, kaip visuomenėje atkuriamas vyrų dominavimas. Jis teigia, kad šis dominavimas yra įsišaknijęs habitus, socialinėse struktūrose ir kultūrinėje praktikoje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu didžiąją savo karjeros dalį skyrė galios ir nelygybės visuomenėje <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūroms </del>kritikuoti ir sociologinei teorijai, į kurią įtraukti filosofijos ir politikos elementai, plėtoti. Nuo 1981 m. iki <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išėjimo į pensiją </del>2002 m. jis vadovavo Prancūzijos koledžo sociologijos katedrai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- tai buvo </del>prestižinės pareigos<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, sustiprinusios </del>jo, kaip vieno žymiausių XX a. socialinių mąstytojų, įtaką. Dešimtajame dešimtmetyje ir XX a. pradžioje Bourdieu vis kritiškiau vertino globalizaciją ir neoliberalizmą, kuriuos laikė socialinę ir ekonominę nelygybę didinančiomis jėgomis. Jis prisijungė prie antiglobalistinio judėjimo, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuris ieškojo </del>alternatyvų neoliberaliai globalizacijai, dalyvavo demonstracijose ir informavimo kampanijose. Bourdieu pabrėžė sociologijos kaip socialinės kritikos jėgos vaidmenį ir ragino sociologus aktyviai įsitraukti į kovą su socialine neteisybe. Jo darbai ir toliau daro įtaką daugeliui sričių, įskaitant sociologiją, antropologiją, edukologiją ir kultūros studijas.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pierre'as Bourdieu didžiąją savo karjeros dalį skyrė galios ir nelygybės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">struktūroms </ins>visuomenėje kritikuoti ir sociologinei teorijai, į kurią įtraukti filosofijos ir politikos elementai, plėtoti. Nuo 1981 m. iki 2002 m.<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, kol išėjo į pensiją, </ins>jis vadovavo Prancūzijos koledžo sociologijos katedrai<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Šios </ins>prestižinės pareigos <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sustiprino </ins>jo, kaip vieno žymiausių XX a. socialinių mąstytojų, įtaką. Dešimtajame dešimtmetyje ir XX a. pradžioje Bourdieu vis kritiškiau vertino globalizaciją ir neoliberalizmą, kuriuos laikė socialinę ir ekonominę nelygybę didinančiomis jėgomis. Jis prisijungė prie antiglobalistinio judėjimo, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ieškodamas </ins>alternatyvų neoliberaliai globalizacijai, dalyvavo demonstracijose ir informavimo kampanijose. Bourdieu pabrėžė sociologijos kaip socialinės kritikos jėgos vaidmenį ir ragino sociologus aktyviai įsitraukti į kovą su socialine neteisybe. Jo darbai ir toliau daro įtaką daugeliui sričių, įskaitant sociologiją, antropologiją, edukologiją ir kultūros studijas.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Habitus sąvoka ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Habitus sąvoka ==</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56795&oldid=prev 2023-06-21T10:15:40Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Socializacijos teorija</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:15</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l94">Ligne 94 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 94 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Émile'is Durkheimas, vienas iš sociologijos pradininkų, įnešė svarų indėlį į mūsų supratimą apie socializaciją. Jis išskyrė du pagrindinius socializacijos procesus: socialinę integraciją ir socialinį reguliavimą.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Émile'is Durkheimas, vienas iš sociologijos pradininkų, įnešė svarų indėlį į mūsų supratimą apie socializaciją. Jis išskyrė du pagrindinius socializacijos procesus: socialinę integraciją ir socialinį reguliavimą.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinė integracija - tai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">procesas</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurio metu </del>individai susivienija, jungiasi ir bendradarbiauja, kad sudarytų visuomenę. Tai procesas, kurio metu individai ar grupės priimami į visuomenę ir kaip jie prisitaiko prie jos vertybių, normų ir papročių ir juos perima.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinė integracija - tai, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kaip </ins>individai susivienija, jungiasi ir bendradarbiauja, kad sudarytų visuomenę. Tai procesas, kurio metu individai ar grupės priimami į visuomenę ir kaip jie prisitaiko prie jos vertybių, normų ir papročių ir juos perima.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Bendra sąmonė ir įsitikinimai: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">visuomenėje </del>individai dažnai turi bendrų įsitikinimų, vertybių ir požiūrių, kurie formuoja jų kolektyvinę sąmonę. Ši kolektyvinė sąmonė tarnauja kaip įpareigojanti jėga, vienijanti individus ir padedanti jiems kartu siekti bendrų tikslų.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Bendra sąmonė ir įsitikinimai: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Visuomenėje </ins>individai dažnai turi bendrų įsitikinimų, vertybių ir požiūrių, kurie formuoja jų kolektyvinę sąmonę. Ši kolektyvinė sąmonė tarnauja kaip įpareigojanti jėga, vienijanti individus ir padedanti jiems kartu siekti bendrų tikslų.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Sąveika su kitais: Socialinė integracija taip pat apima dalyvavimą <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinėje sąveikoje</del>. Tai gali vykti įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, šeimoje, mokykloje, darbo vietoje ir pan. Šios sąveikos leidžia individams išmokti ir perimti socialines normas ir laukiamą elgesį.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Sąveika su kitais: Socialinė integracija taip pat apima dalyvavimą <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinėse sąveikose</ins>. Tai gali vykti įvairiuose kontekstuose, pavyzdžiui, šeimoje, mokykloje, darbo vietoje ir pan. Šios sąveikos leidžia individams išmokti ir perimti socialines normas ir laukiamą elgesį.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Bendri tikslai: Visuomenės dažnai turi bendrų tikslų ir uždavinių, kurie padeda suvienyti jų narius. Šie tikslai gali skirtis priklausomai nuo konteksto, pavyzdžiui, politiniai tikslai politinėje visuomenėje arba ekonominiai tikslai komercinėje visuomenėje.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Bendri tikslai: Visuomenės dažnai turi bendrų tikslų ir uždavinių, kurie padeda suvienyti jų narius. Šie tikslai gali skirtis priklausomai nuo konteksto, pavyzdžiui, politiniai tikslai politinėje visuomenėje arba ekonominiai tikslai komercinėje visuomenėje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinė integracija, skatindama sanglaudą ir darną, atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinį stabilumą ir skatinant visų visuomenės narių gerovę. Tačiau taip pat svarbu <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pažymėti</del>, kad socialinė integracija kartais gali varžyti individualumą ir asmeninę laisvę, nes reikalauja laikytis grupės normų ir vertybių.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinė integracija, skatindama sanglaudą ir darną, atlieka svarbų vaidmenį palaikant socialinį stabilumą ir skatinant visų visuomenės narių gerovę. Tačiau taip pat svarbu <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atkreipti dėmesį į tai</ins>, kad socialinė integracija kartais gali varžyti individualumą ir asmeninę laisvę, nes reikalauja laikytis grupės normų ir vertybių.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinis reguliavimas <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atlieka esminį vaidmenį palaikant </del>tvarką ir stabilumą visuomenėje. Tai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">visuma </del>mechanizmų, kuriais visuomenė vykdo tam tikrą savo narių kontrolę, nustatydama ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">primesdama elgesio normas</del>. Socialinis reguliavimas veikia keliais lygmenimis. Jį gali nustatyti formalios institucijos, pavyzdžiui, vyriausybės įstatymai ir reglamentai, arba jis gali būti neformalių socialinių normų, pavyzdžiui, tam tikros kultūros lūkesčių ir priimtino elgesio, rezultatas. Šie socialinio reguliavimo mechanizmai padeda nukreipti individų elgesį taip, kad visuomenėje būtų skatinama sanglauda ir bendradarbiavimas. Jie taip pat padeda užkirsti kelią konfliktams arba juos valdyti ir išlaikyti tam tikrą socialinę pusiausvyrą. Trumpai tariant, socialinė integracija ir reguliavimas yra du pagrindiniai procesai, padedantys apibrėžti visuomenės struktūrą ir funkcionavimą. Jie padeda palaikyti tvarką, skatina bendradarbiavimą ir užtikrina visos grupės išlikimą bei gerovę.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Socialinis reguliavimas <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra labai svarbus siekiant palaikyti </ins>tvarką ir stabilumą visuomenėje. Tai mechanizmų, kuriais visuomenė vykdo tam tikrą savo narių kontrolę, nustatydama <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">elgesio standartus </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">užtikrindama jų laikymąsi, visuma</ins>. Socialinis reguliavimas veikia keliais lygmenimis. Jį gali nustatyti formalios institucijos, pavyzdžiui, vyriausybės įstatymai ir reglamentai, arba jis gali būti neformalių socialinių normų, pavyzdžiui, tam tikros kultūros lūkesčių ir priimtino elgesio, rezultatas. Šie socialinio reguliavimo mechanizmai padeda nukreipti individų elgesį taip, kad visuomenėje būtų skatinama sanglauda ir bendradarbiavimas. Jie taip pat padeda užkirsti kelią konfliktams arba juos valdyti ir išlaikyti tam tikrą socialinę pusiausvyrą. Trumpai tariant, socialinė integracija ir reguliavimas yra du pagrindiniai procesai, padedantys apibrėžti visuomenės struktūrą ir funkcionavimą. Jie padeda palaikyti tvarką, skatina bendradarbiavimą ir užtikrina visos grupės išlikimą bei gerovę.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Émile'is Durkheimas <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įnešė didelį indėlį į visuomenės </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinių pokyčių supratimą</del>. Jo teorijos apie socialinį solidarumą, integraciją, reguliavimą, socialinių institucijų vaidmenį ir kt. tebedaro įtaką šiuolaikinei sociologijai. Šiuolaikinėje visuomenėje, pasak E. Durkheimo, solidarumas yra organiškas. Tai reiškia, kad visuomenės nariai priklauso vienas nuo kito dėl sudėtingo ir sudėtingo darbo pasidalijimo. Kiekvienas individas atlieka tam tikrą specializuotą vaidmenį, ir visi šie vaidmenys yra tarpusavyje susiję, jei norima, kad visuomenė tinkamai funkcionuotų. Be to, Durkheimas pabrėžė bendrų tikslų, teisingumo principų ir bendros simbolikos svarbą socialinei sanglaudai. Bendri tikslai suteikia gyvenimo visuomenėje prasmę ir paskirtį, teisingumo principai užtikrina teisingumą ir lygybę, o bendri simboliai palengvina bendravimą ir bendrą identifikaciją. Galiausiai Durkheimas taip pat pripažino, kad socialiniai pokyčiai yra neišvengiama bet kurios visuomenės dalis. Jis teigė, kad socialinius pokyčius paprastai lemia darbo pasidalijimo ir dinaminio tankio (t. y. individų skaičiaus ir jų sąveikos laipsnio) pokyčiai. Šie pokyčiai gali lemti naujus socialinio solidarumo tipus, naujas normas ir vertybes bei naujas socialinės organizacijos formas.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Émile'is Durkheimas <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">prisidėjo prie mūsų supratimo apie visuomenę </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinius pokyčius</ins>. Jo teorijos apie socialinį solidarumą, integraciją, reguliavimą, socialinių institucijų vaidmenį ir kt. tebedaro įtaką šiuolaikinei sociologijai. Šiuolaikinėje visuomenėje, pasak E. Durkheimo, solidarumas yra organiškas. Tai reiškia, kad visuomenės nariai priklauso vienas nuo kito dėl sudėtingo ir sudėtingo darbo pasidalijimo. Kiekvienas individas atlieka tam tikrą specializuotą vaidmenį, ir visi šie vaidmenys yra tarpusavyje susiję, jei norima, kad visuomenė tinkamai funkcionuotų. Be to, Durkheimas pabrėžė bendrų tikslų, teisingumo principų ir bendros simbolikos svarbą socialinei sanglaudai. Bendri tikslai suteikia gyvenimo visuomenėje prasmę ir paskirtį, teisingumo principai užtikrina teisingumą ir lygybę, o bendri simboliai palengvina bendravimą ir bendrą identifikaciją. Galiausiai Durkheimas taip pat pripažino, kad socialiniai pokyčiai yra neišvengiama bet kurios visuomenės dalis. Jis teigė, kad socialinius pokyčius paprastai lemia darbo pasidalijimo ir dinaminio tankio (t. y. individų skaičiaus ir jų sąveikos laipsnio) pokyčiai. Šie pokyčiai gali lemti naujus socialinio solidarumo tipus, naujas normas ir vertybes bei naujas socialinės organizacijos formas.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1897 m. išleistoje knygoje &quot;Savižudybė&quot; (&quot;Le Suicide&quot;) Emilis Durkheimas (Émile Durkheim) postulavo, kad savižudybė nėra vien tik individualus nevilties aktas, nulemtas asmeninių problemų. Priešingai, jis teigė, kad savižudybė yra socialinis reiškinys, kuriam įtakos turi socialiniai ir kultūriniai veiksniai.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>1897 m. išleistoje knygoje &quot;Savižudybė&quot; (&quot;Le Suicide&quot;) Emilis Durkheimas (Émile Durkheim) postulavo, kad savižudybė nėra vien tik individualus nevilties aktas, nulemtas asmeninių problemų. Priešingai, jis teigė, kad savižudybė yra socialinis reiškinys, kuriam įtakos turi socialiniai ir kultūriniai veiksniai.</div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l110">Ligne 110 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 110 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas išskyrė keturis savižudybių tipus, kurių kiekvienas yra skirtingo socialinės integracijos ir socialinio reguliavimo lygio rezultatas:</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas išskyrė keturis savižudybių tipus, kurių kiekvienas yra skirtingo socialinės integracijos ir socialinio reguliavimo lygio rezultatas:</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai </del>įvyksta, kai individai nepakankamai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">integruojasi </del>į visuomenę. Jie gali jaustis izoliuoti arba susvetimėję, o tai gali paskatinti savižudybę.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Savanaudiška savižudybė </ins>įvyksta, kai individai nepakankamai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">integruoti </ins>į visuomenę. Jie gali jaustis izoliuoti arba susvetimėję, o tai gali paskatinti savižudybę.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Altruistinė savižudybė<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">: Ji </del>įvyksta, kai individai yra <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">per daug </del>integruoti į visuomenę, iki tokio lygio, kad jie aukoja save grupės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">labui</del>. Tai dažniau pasitaiko tradicinėse visuomenėse, kuriose svarbiausi yra įsipareigojimai šeimai ar bendruomenei.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Altruistinė savižudybė įvyksta, kai individai yra <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pernelyg </ins>integruoti į visuomenę, iki tokio lygio, kad jie aukoja save <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dėl </ins>grupės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gerovės</ins>. Tai dažniau pasitaiko tradicinėse visuomenėse, kuriose svarbiausi yra įsipareigojimai šeimai ar bendruomenei.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Anominė savižudybė<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">: taip nutinka</del>, kai socialinės normos yra silpnos arba supainiotos, todėl individai lieka be gairių ar paramos. Ji gali įvykti didelių socialinių ar ekonominių pokyčių laikotarpiais.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Anominė savižudybė <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įvyksta tada</ins>, kai socialinės normos yra silpnos arba supainiotos, todėl individai lieka be gairių ar paramos. Ji gali įvykti didelių socialinių ar ekonominių pokyčių laikotarpiais.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Fatalistinė savižudybė: <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šį tipą Durkheimas </del>mažiau <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išplėtojo</del>, tačiau jis apibūdina situacijas, kai individas yra pernelyg reguliuojamas, kai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">su juo susiję </del>lūkesčiai yra tokie dideli ir slegiantys, kad jis jaučiasi verčiamas nusižudyti.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Fatalistinė savižudybė: <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šis tipas Durkheimo </ins>mažiau <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išplėtotas</ins>, tačiau jis apibūdina situacijas, kai individas yra pernelyg reguliuojamas, kai lūkesčiai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">jo atžvilgiu </ins>yra tokie dideli ir slegiantys, kad jis jaučiasi verčiamas nusižudyti.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taip Durkheimas parodė, kad savižudybė yra ne tik asmeninis veiksmas, bet ir stipriai veikiama socialinių veiksnių. Tai pabrėžia socialinės sanglaudos ir socialinio reguliavimo svarbą savižudybių prevencijai.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taip Durkheimas parodė, kad savižudybė yra ne tik asmeninis veiksmas, bet ir stipriai veikiama socialinių veiksnių. Tai pabrėžia socialinės sanglaudos ir socialinio reguliavimo svarbą savižudybių prevencijai.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimo nuomone, savižudybė yra socialinis reiškinys, atsirandantis dėl socializacijos trūkumo arba pertekliaus. Kai trūksta socializacijos, individas gali jaustis izoliuotas, atskirtas nuo visuomenės, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">o tai gali sukelti anomijos jausmą </del>ir galiausiai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">savižudybę</del>. Tai Durkheimas vadina egoistine arba anomine savižudybe. Kita vertus, per didelė socializacija taip pat gali privesti prie savižudybės. Tokiais atvejais individas gali jaustis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">prislėgtas </del>socialinių normų ir lūkesčių iki tokio lygio, kad gali paaukoti save bendruomenės labui. Tai Durkheimas vadina altruistine savižudybe. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šiuolaikinė visuomenė, pasak </del>Durkheimo, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sunkiai išlaiko </del>pusiausvyrą tarp socialinės integracijos (individas jaučiasi <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">esąs </del>visuomenės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dalis</del>) ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinio reguliavimo </del>(individas laikosi visuomenės normų ir taisyklių). Šių dviejų veiksnių pusiausvyra yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią savižudybėms ir užtikrinti socialinę sanglaudą. Trumpai tariant, Durkheimo savižudybių analizė išryškina socializacijos ir socialinės pusiausvyros svarbą savidestruktyvaus elgesio prevencijai ir socialinės sanglaudos palaikymui.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimo nuomone, savižudybė yra socialinis reiškinys, atsirandantis dėl socializacijos trūkumo arba pertekliaus. Kai trūksta socializacijos, individas gali jaustis izoliuotas, atskirtas nuo visuomenės, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dėl to jaučia anomiją </ins>ir galiausiai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nusižudo</ins>. Tai Durkheimas vadina egoistine arba anomine savižudybe. Kita vertus, per didelė socializacija taip pat gali privesti prie savižudybės. Tokiais atvejais individas gali jaustis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">užvaldytas </ins>socialinių normų ir lūkesčių iki tokio lygio, kad gali paaukoti save bendruomenės labui. Tai Durkheimas vadina altruistine savižudybe. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pasak </ins>Durkheimo, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">šiuolaikinei visuomenei sunku išlaikyti </ins>pusiausvyrą tarp socialinės integracijos (individas jaučiasi visuomenės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dalimi</ins>) ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinės reguliacijos </ins>(individas laikosi visuomenės normų ir taisyklių). Šių dviejų veiksnių pusiausvyra yra labai svarbi siekiant užkirsti kelią savižudybėms ir užtikrinti socialinę sanglaudą. Trumpai tariant, Durkheimo savižudybių analizė išryškina socializacijos ir socialinės pusiausvyros svarbą savidestruktyvaus elgesio prevencijai ir socialinės sanglaudos palaikymui.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>= Pierre'as Bourdieu: už politinę socialinio pasaulio teoriją =</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>= Pierre'as Bourdieu: už politinę socialinio pasaulio teoriją =</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56794&oldid=prev 2023-06-21T10:14:20Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Religijos vieta</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:14</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l79">Ligne 79 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 79 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taigi perėjimas nuo mechaninio prie organinio solidarumo reiškia perėjimą nuo tradicinės prie modernios visuomenės. Tai procesas, kuris gali būti trikdantis ir konfliktiškas, nes iš esmės keičiasi socialinė struktūra ir tai, kaip individai suvokia save ir savo santykius su kitais. Tačiau, pasak Durkheimo, šis procesas taip pat yra būtinas, kad visuomenės prisitaikytų ir išliktų nuolat kintančiame pasaulyje.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taigi perėjimas nuo mechaninio prie organinio solidarumo reiškia perėjimą nuo tradicinės prie modernios visuomenės. Tai procesas, kuris gali būti trikdantis ir konfliktiškas, nes iš esmės keičiasi socialinė struktūra ir tai, kaip individai suvokia save ir savo santykius su kitais. Tačiau, pasak Durkheimo, šis procesas taip pat yra būtinas, kad visuomenės prisitaikytų ir išliktų nuolat kintančiame pasaulyje.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religijos </del>vieta ==  </div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religinio fakto </ins>vieta ==  </div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Émile'io Durkheimo nuomone, religija atlieka esminį vaidmenį visuomenėje. Jis tyrinėjo religiją kaip socialinį reiškinį 1912 m. išleistoje knygoje &quot;Les formes élémentaires de la vie religieuse&quot;. Jam religija yra socialinis faktas, nes ją išpažįsta žmonių grupė ir ji daro įtaką individui. Durkheimas teigė, kad religija yra labai svarbi siekiant užtikrinti socialinę sanglaudą, solidarumą ir harmoniją visuomenėje, nes sukuria bendrą tikėjimų ir praktikų rinkinį. Religija padeda formuotis kolektyvinei sąžinei, kuri yra visuomenę vienijanti jėga. Durkheimas taip pat teigė, kad religija yra individų prasmės ir orientacijos šaltinis, suteikiantis struktūrą, padedančią suprasti pasaulį ir savo vietą jame. Kalbant apie sekuliarizaciją, Durkheimas gyveno tuo metu, kai Vakarų visuomenėje mažėjo religijos įtaka viešajam gyvenimui - šis procesas dažnai vadinamas sekuliarizacija. Tačiau, nors religija prarado savo institucinę įtaką, Durkheimas pripažino, kad žmonėms vis dar reikia ritualų ir tikėjimų, kurie suteiktų jų gyvenimui prasmę. Todėl net ir sekuliarizuotoje visuomenėje sociologines religijos funkcijas (socialinė sanglauda, prasmė, orientacija) gali atlikti kitos tikėjimo ir praktikos formos, pavyzdžiui, politinės ideologijos, nacionalizmas, humanizmas, mokslas ir kt.</del></div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">požiūriu</del>, religija atlieka <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">lemiamą </del>vaidmenį <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">formuojant visuomenės moralines vertybes </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">palaikant </del>socialinę sanglaudą<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Durkheimui religija - tai tikėjimų </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">praktikų sistema, vienijanti individus į vieną moralinę bendruomenę</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurią jis vadino Bažnyčia. Religija </del>sukuria bendrą <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normų </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybių </del>rinkinį<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, kuriuo vadovaujasi individai ir kuris </del>padeda <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">reguliuoti socialinį gyvenimą. Šios bendros normos ir vertybės tampa kolektyvinės sąmonės dalimi, visiems visuomenės nariams bendrų idėjų ir jausmų rinkiniu</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuris veikia kaip </del>vienijanti jėga. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religija </del>taip pat <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">suteikia pagrindą ritualams </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">apeigoms</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurios stiprina bendruomeniškumo </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">priklausomybės jausmą</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šie religiniai ritualai suartina žmones</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">leidžia jiems kolektyviai išreikšti </del>savo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įsitikinimus </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">jausmus</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">stiprinti solidarumą </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sanglaudą</del>.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Émile'io </ins>Durkheimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nuomone</ins>, religija atlieka <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">esminį </ins>vaidmenį <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">visuomenėje. Jis tyrinėjo religiją kaip socialinį reiškinį 1912 m. išleistoje knygoje &quot;Les formes élémentaires de la vie religieuse&quot;. Jam religija yra socialinis faktas, nes ją išpažįsta žmonių grupė </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">daro spaudimą individui. Durkheimas teigė, kad religija yra labai svarbi užtikrinant </ins>socialinę sanglaudą<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, solidarumą </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">harmoniją visuomenėje</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nes </ins>sukuria bendrą <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tikėjimų </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">praktikų </ins>rinkinį<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">. Religija </ins>padeda <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">formuotis kolektyvinei sąmonei</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuri yra visuomenę </ins>vienijanti jėga. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimas </ins>taip pat <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">teigė, kad religija yra individų prasmės </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">orientacijos šaltinis</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">suteikiantis struktūrą, padedančią suprasti pasaulį </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">savo vietą jame</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kalbant apie sekuliarizaciją, Durkheimas gyveno tuo metu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kai Vakarų visuomenėje mažėjo religijos įtaka viešajam gyvenimui - šis procesas dažnai vadinamas sekuliarizacija. Tačiau, nors religija prarado </ins>savo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">institucinę įtaką, Durkheimas pripažino, kad žmonėms vis dar reikia ritualų ir tikėjimų, kurie suteiktų jų gyvenimui prasmę. Todėl net ir sekuliarizuotoje visuomenėje sociologines religijos funkcijas (socialinė sanglauda, prasmė, orientacija) gali atlikti kitos tikėjimo </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">praktikos formos, pavyzdžiui, politinės ideologijos</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nacionalizmas, humanizmas, mokslas </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kt</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimas pabrėžė išliekančią religijos svarbą visuomenėje</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">net </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">akivaizdžiai sekuliarizuotuose kontekstuose</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Jis teigė, kad nors tradicinių religinių institucijų svarba ar įtaka gali mažėti, pagrindiniai religijos aspektai </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">toliau struktūruoja mūsų visuomenę. Kitaip tariant</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nors kai kuriose visuomenėse akivaizdžios religijos formos gali nykti, principai ir vertybės, kurie kadaise buvo įtraukti </del>į <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">religinius įsitikinimus</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gali </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">toliau daryti įtaką socialinei kultūrai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normoms </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">elgesiui</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šie principai </del>ir vertybės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gali būti įtraukti į kitas socialines institucijas, pavyzdžiui, teisę, švietimą</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">politiką ar net į </del>visuomenės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normas </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybes apskritai. Be to</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimo &quot;šventumo&quot; sąvoka neapsiriboja religija tradicine prasme</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimui šventa reiškia viską</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kas visuomenėje išskiriama, garbinama ar laikoma neliečiamu</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai gali būti simboliai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">idėjos ar vertybės, laikomos esminėmis visuomenės kolektyvinei tapatybei. Taigi net </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tais atvejais, kai nėra tradicinės religijos, visuomenėje gali būti kitų šventumo formų</del>.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimo požiūriu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">religija atlieka lemiamą vaidmenį formuojant visuomenės moralines vertybes </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">palaikant socialinę sanglaudą</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimui religija - tai tikėjimų </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">praktikų sistema</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vienijanti individus </ins>į <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vieną moralinę bendruomenę</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurią jis vadino Bažnyčia. Religija sukuria bendrą normų </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybių rinkinį</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuriuo vadovaujasi individai </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuris padeda reguliuoti socialinį gyvenimą</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šios bendros normos </ins>ir vertybės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">tampa kolektyvinės sąmonės dalimi</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">visiems </ins>visuomenės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nariams bendrų idėjų </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">jausmų rinkiniu</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuris veikia kaip vienijanti jėga</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religija taip pat suteikia pagrindą ritualams ir apeigoms</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurios stiprina bendruomeniškumo ir priklausomybės jausmą</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šie religiniai ritualai suartina žmones</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">leidžia jiems kolektyviai išreikšti savo įsitikinimus ir jausmus </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">sustiprinti solidarumą bei sanglaudą</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kalbant apie &quot;religinius nusikaltimus&quot;</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimas juos vertino kaip šventumo pažeidimą</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normų </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybių</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurios laikomos esminėmis visuomenės moralinei tvarkai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nusižengimą</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Tai </del>gali būti <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ne tik nusikaltimai religijai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">bet ir bet kokie veiksmai</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pažeidžiantys pagrindinius </del>visuomenės <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">moralės principus</del>. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Pasak </del>Durkheimo, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nusikaltimų nagrinėjimas </del>visuomenėje <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">- jų išaiškinimas</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nuteisimas </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nubaudimas - yra svarbi priemonė, kuria </del>visuomenė <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">dar kartą patvirtina savo moralės normas ir stiprina socialinę sanglaudą</del>.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Durkheimas pabrėžė išliekančią religijos svarbą visuomenėje, net ir akivaizdžiai sekuliarizuotuose kontekstuose. Jis teigė, kad nors tradicinės religinės institucijos gali prarasti savo svarbą ar įtaką, esminiai religijos aspektai ir toliau struktūruoja mūsų visuomenę. Kitaip tariant</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nors kai kuriose visuomenėse akivaizdžios religijos formos gali nykti</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">principai </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybės</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kurie kadaise buvo įtraukti į religinius įsitikinimus, gali ir toliau daryti įtaką socialinei kultūrai</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normoms ir elgesiui</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šie principai ir vertybės </ins>gali būti <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įtraukti į kitas socialines institucijas, pavyzdžiui, teisę</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">švietimą</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">politiką ar net į </ins>visuomenės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">normas ir vertybes apskritai</ins>. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Be to, </ins>Durkheimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">&quot;šventumo&quot; sąvoka neapsiriboja religija tradicine prasme. Durkheimui šventa reiškia viską</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kas </ins>visuomenėje <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išskiriama, garbinama ar laikoma neliečiamu. Tai gali būti simboliai</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">idėjos ar vertybės, laikomos esminėmis visuomenės kolektyvinei tapatybei. Taigi net </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">be tradicinės religijos </ins>visuomenė <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">gali turėti kitų sakralumo formų</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religiniai </del>nusikaltimai - tai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nusikaltimai </del>prieš kolektyvinius dalykus (viešąją valdžią, moralę, tradicijas, religiją). Religiniai nusikaltimai yra pagrindinė nusikalstamumo forma besivystančioje visuomenėje. Durkheimo nuomone, &quot;religinį nusikaltimą&quot; galima vertinti kaip <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išpuolį prieš </del>tai, kas šventa, kolektyvinių normų, kuriomis dalijasi visuomenė, nesvarbu, ar tai būtų viešoji valdžia, moralė, tradicijos, ar pati religija<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, pažeidimą</del>. Tradicinėje arba besivystančioje visuomenėje normos ir vertybės dažnai yra tvirtai įtvirtintos religijoje, todėl bet koks šių normų pažeidimas laikomas religiniu nusikaltimu. Kitaip tariant, nusikaltimas yra ne tik pasaulietinio įstatymo, bet ir dieviškojo įstatymo ar šventos moralės normos pažeidimas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad net visuomenei tampant labiau sekuliarizuotai, religinės kilmės normos ir vertybės gali ir toliau daryti įtaką, net jei jos dabar yra įtvirtintos pasaulietinėse institucijose, pavyzdžiui, teisėje ar švietime. Taigi net ir nesant aiškaus religinio tikėjimo, veiksmai, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kuriais pažeidžiamos šios normos </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybės</del>, vis tiek gali būti laikomi rimtais moraliniais nusižengimais ar net &quot;nusikaltimais&quot; plačiąja prasme.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Kalbant apie &quot;religinį nusikaltimą&quot;, Durkheimas jį suprato kaip šventumo pažeidimą, normų ir vertybių, kurios laikomos esminėmis visuomenės moralinei tvarkai, nusižengimą. Tai gali būti </ins>nusikaltimai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">religijai ir bet kokie veiksmai, pažeidžiantys pagrindinius visuomenės moralės principus. Pasak Durkheimo, nusikaltimų traktavimas visuomenėje - jų išaiškinimas, nuteisimas ir nubaudimas - yra svarbi priemonė, kuria visuomenė dar kartą patvirtina savo moralės normas ir stiprina socialinę sanglaudą.</ins></div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td></tr> <tr><td colspan="2" class="diff-side-deleted"></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div><ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Religinis nusikaltimas </ins>- tai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nusikaltimas </ins>prieš kolektyvinius dalykus (viešąją valdžią, moralę, tradicijas, religiją). Religiniai nusikaltimai yra pagrindinė nusikalstamumo forma besivystančioje visuomenėje. Durkheimo nuomone, &quot;religinį nusikaltimą&quot; galima vertinti kaip <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pasikėsinimą į </ins>tai, kas šventa, kolektyvinių normų, kuriomis dalijasi visuomenė<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, pažeidimą</ins>, nesvarbu, ar tai būtų viešoji valdžia, moralė, tradicijos, ar pati religija. Tradicinėje arba besivystančioje visuomenėje normos ir vertybės dažnai yra tvirtai įtvirtintos religijoje, todėl bet koks šių normų pažeidimas laikomas religiniu nusikaltimu. Kitaip tariant, nusikaltimas yra ne tik pasaulietinio įstatymo, bet ir dieviškojo įstatymo ar šventos moralės normos pažeidimas. Vis dėlto svarbu pažymėti, kad net visuomenei tampant labiau sekuliarizuotai, religinės kilmės normos ir vertybės gali ir toliau daryti įtaką, net jei jos dabar yra įtvirtintos pasaulietinėse institucijose, pavyzdžiui, teisėje ar švietime. Taigi<ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, </ins>net ir nesant aiškaus religinio tikėjimo, veiksmai, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">pažeidžiantys šias normas </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vertybes</ins>, vis tiek gali būti laikomi rimtais moraliniais nusižengimais ar net &quot;nusikaltimais&quot; plačiąja prasme.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Socializacijos teorija ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Socializacijos teorija ==</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56793&oldid=prev 2023-06-21T10:12:36Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Socialinio solidarumo formos</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:12</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l67">Ligne 67 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 67 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Socialinio solidarumo formos ==</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>== Socialinio solidarumo formos ==</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Svarbiausia - dirbti bendruomenės organizavimo srityje. Kas gresia mūsų šiuolaikinėms visuomenėms? Šiuolaikinėse visuomenėse ryškesnis darbo pasidalijimas, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didėja </del>specializacija ir vaidmenų bei užduočių diferenciacija. Tai lemia didesnę individualią nepriklausomybę <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ta prasme</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">kad </del>kiekvienas žmogus turi savo konkretų ir atskirą vaidmenį. Ši nepriklausomybė taip pat reiškia didesnę <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmens </del>laisvę ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didesnę </del>gyvenimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būdų įvairovę</del>. Tačiau tuo pat metu ši specializacija reiškia, kad asmenys yra labiau priklausomi vienas nuo kito. Pavyzdžiui, žmogus gali būti puikus gydytojas, tačiau jis priklauso nuo kitų <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmenų</del>, kurie gamina maistą, stato namus, tvarko miesto infrastruktūrą ir pan. Kitaip tariant, nors kiekvienas individas gali atlikti savarankiškesnį vaidmenį, visuomenė kaip visuma funkcionuoja dėl stiprios jos narių tarpusavio priklausomybės. <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Būtent šis </del>paradoksas ir yra organinio solidarumo esmė: nors kiekvienas individas tampa labiau atskiras ir nepriklausomas, visa visuomenė tampa labiau integruota ir tarpusavyje susijusi.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Svarbiausia - dirbti bendruomenės organizavimo srityje. Kas gresia mūsų šiuolaikinėms visuomenėms? Šiuolaikinėse visuomenėse <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra </ins>ryškesnis darbo pasidalijimas, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">didesnė </ins>specializacija ir vaidmenų bei užduočių diferenciacija. Tai lemia didesnę individualią nepriklausomybę, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">nes </ins>kiekvienas žmogus turi savo konkretų ir atskirą vaidmenį. Ši nepriklausomybė taip pat reiškia didesnę <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">asmeninę </ins>laisvę ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įvairius </ins>gyvenimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būdus</ins>. Tačiau tuo pat metu ši specializacija reiškia, kad asmenys yra labiau priklausomi vienas nuo kito. Pavyzdžiui, žmogus gali būti puikus gydytojas, tačiau jis priklauso nuo kitų <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">žmonių</ins>, kurie gamina maistą, stato namus, tvarko miesto infrastruktūrą ir pan. Kitaip tariant, nors kiekvienas individas gali atlikti savarankiškesnį vaidmenį, visuomenė kaip visuma funkcionuoja dėl stiprios jos narių tarpusavio priklausomybės. <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">Šis </ins>paradoksas ir yra organinio solidarumo esmė: nors kiekvienas individas tampa labiau atskiras ir nepriklausomas, visa visuomenė tampa labiau integruota ir tarpusavyje susijusi.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas sukūrė anomijos sąvoką, apibūdinančią socialinę būseną, kai visuomenėje suyra arba sumažėja normų ir vertybių, kuriomis <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vadovaujamasi individų elgesyje</del>. Anomija dažnai pasireiškia staigių socialinių pokyčių ar krizių laikotarpiais, kai senosios normos sugriaunamos, o naujos dar nenustatytos. Tai gali sukelti sumaištį, nesaugumo jausmą ir padidėjusį elgesį, pavyzdžiui, nusikaltimus ir savižudybes. Anomiją galima laikyti perėjimo nuo mechaninio prie organinio solidarumo visuomenėje simptomu. Kai mechaninis solidarumas, pagrįstas panašumu ir atitikimu bendroms normoms ir vertybėms, pradeda irti, individai gali pasijusti pasimetę ir dezorientuoti. Organinis solidarumas, grindžiamas tarpusavio priklausomybe ir vaidmenų specializacija, dar nėra visiškai susiformavęs, todėl lieka normatyvinis vakuumas. Tai ypač <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būdinga šiuolaikinėms visuomenėms</del>, kuriose socialiniai pokyčiai dažnai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būna </del>greiti ir trikdantys. Pavyzdžiui, XIX ir XX a. industrializacijos ir kapitalizmo įsigalėjimas sukūrė anomijos sąlygas, nes visuomenės stengėsi pritaikyti savo normas ir vertybes prie šių naujų ekonominių sistemų. Todėl anomija yra pagrindinė sąvoka, padedanti suprasti, kaip visuomenės valdo pokyčius ir permainas ir kaip joms gali nepavykti to padaryti. Ji rodo įtampą tarp individo ir visuomenės<del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">, taip pat </del>poreikį <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">išlaikyti pusiausvyrą tarp individo laisvės </del>ir <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinės sanglaudos</del>.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas sukūrė anomijos sąvoką, apibūdinančią socialinę būseną, kai visuomenėje suyra arba sumažėja normų ir vertybių, kuriomis <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">vadovaujasi individai</ins>. Anomija dažnai pasireiškia staigių socialinių pokyčių ar krizių laikotarpiais, kai senosios normos sugriaunamos, o naujos dar nenustatytos. Tai gali sukelti sumaištį, nesaugumo jausmą ir padidėjusį elgesį, pavyzdžiui, nusikaltimus ir savižudybes. Anomiją galima laikyti perėjimo nuo mechaninio prie organinio solidarumo visuomenėje simptomu. Kai mechaninis solidarumas, pagrįstas panašumu ir atitikimu bendroms normoms ir vertybėms, pradeda irti, individai gali pasijusti pasimetę ir dezorientuoti. Organinis solidarumas, grindžiamas tarpusavio priklausomybe ir vaidmenų specializacija, dar nėra visiškai susiformavęs, todėl lieka normatyvinis vakuumas. Tai ypač <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">aktualu šiuolaikinėse visuomenėse</ins>, kuriose socialiniai pokyčiai dažnai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">yra </ins>greiti ir trikdantys. Pavyzdžiui, XIX ir XX a. industrializacijos ir kapitalizmo įsigalėjimas sukūrė anomijos sąlygas, nes visuomenės stengėsi pritaikyti savo normas ir vertybes prie šių naujų ekonominių sistemų. Todėl anomija yra pagrindinė sąvoka, padedanti suprasti, kaip visuomenės valdo pokyčius ir permainas ir kaip joms gali nepavykti to padaryti. Ji rodo įtampą tarp individo ir visuomenės <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">bei </ins>poreikį <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">suderinti asmens laisvę </ins>ir <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">socialinę sanglaudą</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mechaninio ir organinio solidarumo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">atskyrimas </del>yra esminis Émile'io Durkheimo darbuose. Šios dvi solidarumo formos atspindi skirtingus visuomenės tipus su skirtingomis socialinėmis struktūromis, normomis ir vertybėmis.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mechaninio ir organinio solidarumo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">skirtumas </ins>yra esminis Émile'io Durkheimo darbuose. Šios dvi solidarumo formos atspindi skirtingus visuomenės tipus su skirtingomis socialinėmis struktūromis, normomis ir vertybėmis.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mechaninis solidarumas paprastai būdingas tradicinėms <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">arba </del>ikimoderniosioms visuomenėms, pavyzdžiui, žemdirbių <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">arba </del>genčių visuomenėms, kuriose <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">individai labai panašūs savo vertybėmis</del>, <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įsitikinimais </del>ir gyvenimo <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būdu</del>. Tokiose visuomenėse socialinė sanglauda palaikoma dalijantis kolektyvine sąmone - bendru įsitikinimų ir moralinių vertybių rinkiniu, kurį kiekvienas individas giliai <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įsisąmonina</del>.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Mechaninis solidarumas paprastai būdingas tradicinėms <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ar </ins>ikimoderniosioms visuomenėms, pavyzdžiui, žemdirbių <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">ar </ins>genčių visuomenėms, kuriose <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">individų vertybės</ins>, <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įsitikinimai </ins>ir gyvenimo <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">būdas yra labai panašūs</ins>. Tokiose visuomenėse socialinė sanglauda palaikoma dalijantis kolektyvine sąmone - bendru įsitikinimų ir moralinių vertybių rinkiniu, kurį kiekvienas individas giliai <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">įsisavina</ins>.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Priešingai, organinis solidarumas būdingas modernioms ar postmodernioms visuomenėms, kurioms būdinga didelė įvairovė ir vaidmenų specializacija. Šiose visuomenėse socialinė sanglauda grindžiama ekonomine ir socialine <del style="font-weight: bold; text-decoration: none;">individų </del>tarpusavio priklausomybe. Individus sieja ne panašumai, o skirtumai - jie priklauso vienas nuo kito dėl specializuotų paslaugų ir įgūdžių, kurių patys negali suteikti.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Priešingai, organinis solidarumas būdingas modernioms ar postmodernioms visuomenėms, kurioms būdinga didelė įvairovė ir vaidmenų specializacija. Šiose visuomenėse socialinė sanglauda grindžiama <ins style="font-weight: bold; text-decoration: none;">individų </ins>ekonomine ir socialine tarpusavio priklausomybe. Individus sieja ne panašumai, o skirtumai - jie priklauso vienas nuo kito dėl specializuotų paslaugų ir įgūdžių, kurių patys negali suteikti.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taigi perėjimas nuo mechaninio prie organinio solidarumo reiškia perėjimą nuo tradicinės prie modernios visuomenės. Tai procesas, kuris gali būti trikdantis ir konfliktiškas, nes iš esmės keičiasi socialinė struktūra ir tai, kaip individai suvokia save ir savo santykius su kitais. Tačiau, pasak Durkheimo, šis procesas taip pat yra būtinas, kad visuomenės prisitaikytų ir išliktų nuolat kintančiame pasaulyje.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Taigi perėjimas nuo mechaninio prie organinio solidarumo reiškia perėjimą nuo tradicinės prie modernios visuomenės. Tai procesas, kuris gali būti trikdantis ir konfliktiškas, nes iš esmės keičiasi socialinė struktūra ir tai, kaip individai suvokia save ir savo santykius su kitais. Tačiau, pasak Durkheimo, šis procesas taip pat yra būtinas, kad visuomenės prisitaikytų ir išliktų nuolat kintančiame pasaulyje.</div></td></tr> </table>

Arthur https://baripedia.org/index.php?title=%C3%89mile%27io_Durkheimo_ir_Pierre%27o_Bourdieu_socialin%C4%97_mintis&diff=56791&oldid=prev 2023-06-21T10:10:24Z

<p><span dir="auto"><span class="autocomment">Socialinio solidarumo formos</span></span></p> <table style="background-color: #fff; color: #202122;" data-mw="interface"> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <col class="diff-marker" /> <col class="diff-content" /> <tr class="diff-title" lang="fr"> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">← Version précédente</td> <td colspan="2" style="background-color: #fff; color: #202122; text-align: center;">Version du 21 juin 2023 à 12:10</td> </tr><tr><td colspan="2" class="diff-lineno" id="mw-diff-left-l58">Ligne 58 :</td> <td colspan="2" class="diff-lineno">Ligne 58 :</td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pasak Durkheimo, visuomenę &quot;sudaro&quot; socialinių faktų visuma, pasireiškianti per institucijas, normas, vertybes, taisykles, praktiką, įsitikinimus ir elgesį, kuriais dalijasi bendruomenės nariai. Šie socialiniai faktai sukuria visuomenės struktūrą ir tvarką bei reguliuoja individų tarpusavio sąveiką. Kolektyvinės reprezentacijos - svarbi Durkheimo teorijos sąvoka - atlieka pagrindinį vaidmenį formuojantis visuomenei. Kolektyvinės reprezentacijos - tai idėjos, įsitikinimai ar vertybės, kuriomis dalijasi visuomenės nariai. Jos yra socialinės sąveikos produktas ir padeda formuoti kolektyvinę sąmonę, t. y. bendrą mąstymo ir supratimo sistemą, vienijančią visuomenės narius. Jos suteikia bendrą bendravimo ir sąveikos pagrindą, sukuria priklausymo ir kolektyvinio tapatumo jausmą. Pavyzdžiui, tam tikra visuomenė gali kolektyviai įsivaizduoti, kad švietimas yra svarbus. Ši kolektyvinė nuostata gali pasireikšti per socialines institucijas, pavyzdžiui, švietimo sistemą, socialines normas, pavyzdžiui, lūkesčius, kad vaikai eis į mokyklą, ir individualų elgesį, pavyzdžiui, mokymąsi ir mokymąsi. Taigi, Durkheimo nuomone, tai, kas &quot;sudaro visuomenę&quot;, yra socialinių faktų, įskaitant kolektyvines reprezentacijas, kurios suteikia socialiniam gyvenimui struktūrą ir tvarką ir sujungia individus į darnią ir funkcionalią bendruomenę, visuma.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Pasak Durkheimo, visuomenę &quot;sudaro&quot; socialinių faktų visuma, pasireiškianti per institucijas, normas, vertybes, taisykles, praktiką, įsitikinimus ir elgesį, kuriais dalijasi bendruomenės nariai. Šie socialiniai faktai sukuria visuomenės struktūrą ir tvarką bei reguliuoja individų tarpusavio sąveiką. Kolektyvinės reprezentacijos - svarbi Durkheimo teorijos sąvoka - atlieka pagrindinį vaidmenį formuojantis visuomenei. Kolektyvinės reprezentacijos - tai idėjos, įsitikinimai ar vertybės, kuriomis dalijasi visuomenės nariai. Jos yra socialinės sąveikos produktas ir padeda formuoti kolektyvinę sąmonę, t. y. bendrą mąstymo ir supratimo sistemą, vienijančią visuomenės narius. Jos suteikia bendrą bendravimo ir sąveikos pagrindą, sukuria priklausymo ir kolektyvinio tapatumo jausmą. Pavyzdžiui, tam tikra visuomenė gali kolektyviai įsivaizduoti, kad švietimas yra svarbus. Ši kolektyvinė nuostata gali pasireikšti per socialines institucijas, pavyzdžiui, švietimo sistemą, socialines normas, pavyzdžiui, lūkesčius, kad vaikai eis į mokyklą, ir individualų elgesį, pavyzdžiui, mokymąsi ir mokymąsi. Taigi, Durkheimo nuomone, tai, kas &quot;sudaro visuomenę&quot;, yra socialinių faktų, įskaitant kolektyvines reprezentacijas, kurios suteikia socialiniam gyvenimui struktūrą ir tvarką ir sujungia individus į darnią ir funkcionalią bendruomenę, visuma.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><br/></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas padarė svarbų skirtumą tarp individualių ir kolektyvinių reprezentacijų. Individualios reprezentacijos, dar vadinamos &quot;išankstinėmis nuostatomis&quot;, - tai idėjos, įsitikinimai ir suvokimas, kuriuos individas turi remdamasis savo asmenine patirtimi ir subjektyvia aplinkos interpretacija. Jos yra unikalios kiekvienam individui ir nuolat kinta. Kita vertus, kolektyvinės reprezentacijos - tai idėjos, įsitikinimai ir vertybės, kuriomis dalijasi visuomenės nariai. Jos yra socialinės sąveikos produktas ir yra įsitvirtinusios visuomenės institucijose, normose ir praktikoje. Jos yra santykinai stabilios ir patvarios, peržengiančios individų ribas. Kolektyvinės reprezentacijos atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant ir palaikant visuomenę. Jos sukuria bendrą mąstymo ir supratimo sistemą, kuri vienija visuomenės narius ir nukreipia jų tarpusavio sąveiką. Jos taip pat yra pagrindinis socialinių faktų, t. y. reiškinių, kurie atsiranda dėl kolektyvinės veiklos ir kurie daro įtaką individams, elementas. Tačiau Durkheimas primygtinai reikalavo, kad norint moksliškai tirti socialinius faktus, būtina neapsiriboti individualiomis reprezentacijomis ir sutelkti dėmesį į kolektyvines reprezentacijas. Individualios reprezentacijos yra per daug kintančios ir subjektyvios, kad jomis būtų galima remtis atliekant sociologinę analizę. Kita vertus, kolektyvines reprezentacijas galima stebėti, matuoti ir analizuoti, jos gali padėti suprasti socialines struktūras ir procesus.</div></td><td class="diff-marker" data-marker="+"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #a3d3ff; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Durkheimas padarė svarbų skirtumą tarp individualių ir kolektyvinių reprezentacijų. Individualios reprezentacijos, dar vadinamos &quot;išankstinėmis nuostatomis&quot;, - tai idėjos, įsitikinimai ir suvokimas, kuriuos individas turi remdamasis savo asmenine patirtimi ir subjektyvia aplinkos interpretacija. Jos yra unikalios kiekvienam individui ir nuolat kinta. Kita vertus, kolektyvinės reprezentacijos - tai idėjos, įsitikinimai ir vertybės, kuriomis dalijasi visuomenės nariai. Jos yra socialinės sąveikos produktas ir yra įsitvirtinusios visuomenės institucijose, normose ir praktikoje. Jos yra santykinai stabilios ir patvarios, peržengiančios individų ribas. Kolektyvinės reprezentacijos atlieka pagrindinį vaidmenį formuojant ir palaikant visuomenę. Jos sukuria bendrą mąstymo ir supratimo sistemą, kuri vienija visuomenės narius ir nukreipia jų tarpusavio sąveiką. Jos taip pat yra pagrindinis socialinių faktų, t. y. reiškinių, kurie atsiranda dėl kolektyvinės veiklos ir kurie daro įtaką individams, elementas. Tačiau Durkheimas primygtinai reikalavo, kad norint moksliškai tirti socialinius faktus, būtina neapsiriboti individualiomis reprezentacijomis ir sutelkti dėmesį į kolektyvines reprezentacijas. Individualios reprezentacijos yra per daug kintančios ir subjektyvios, kad jomis būtų galima remtis atliekant sociologinę analizę. Kita vertus, kolektyvines reprezentacijas galima stebėti, matuoti ir analizuoti, jos gali padėti suprasti socialines struktūras ir procesus.Idėja, kad nusikalstamumas atlieka tam tikrą funkciją visuomenėje, gali atrodyti nelogiška, tačiau ji yra pagrindinė Durkheimo teorijos dalis. Durkheimo nuomone, nusikalstamumas yra socialinis faktas ir, kaip ir visi socialiniai faktai, jis atlieka tam tikrą funkciją visuomenėje. Štai kaip jis tai mato:</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div>Idėja, kad nusikalstamumas atlieka tam tikrą funkciją visuomenėje, gali atrodyti nelogiška, tačiau ji yra pagrindinė Durkheimo teorijos dalis. Durkheimo nuomone, nusikalstamumas yra socialinis faktas ir, kaip ir visi socialiniai faktai, jis atlieka tam tikrą funkciją visuomenėje. Štai kaip jis tai mato:</div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker" data-marker="−"></td><td style="color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #ffe49c; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div> </div></td><td colspan="2" class="diff-side-added"></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Nusikalstamumo normalumas: Durkheimas teigė, kad nusikalstamumas yra normalus reiškinys, nes jis egzistuoja visose visuomenėse. Jo visuotinis egzistavimas rodo, kad jis atlieka tam tikras socialines funkcijas arba yra neišvengiama socialinio gyvenimo pasekmė.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Nusikalstamumo normalumas: Durkheimas teigė, kad nusikalstamumas yra normalus reiškinys, nes jis egzistuoja visose visuomenėse. Jo visuotinis egzistavimas rodo, kad jis atlieka tam tikras socialines funkcijas arba yra neišvengiama socialinio gyvenimo pasekmė.</div></td></tr> <tr><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Normų ir vertybių stiprinimas: Nusikalstamumas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant socialines normas ir vertybes. Į įvykdytą nusikaltimą visuomenė dažnai reaguoja pasipiktinimu ir bausme, taip sustiprindama pažeistos normos laikymąsi ir primindama visiems visuomenės nariams apie normų laikymosi svarbą.</div></td><td class="diff-marker"></td><td style="background-color: #f8f9fa; color: #202122; font-size: 88%; border-style: solid; border-width: 1px 1px 1px 4px; border-radius: 0.33em; border-color: #eaecf0; vertical-align: top; white-space: pre-wrap;"><div># Normų ir vertybių stiprinimas: Nusikalstamumas atlieka svarbų vaidmenį stiprinant socialines normas ir vertybes. Į įvykdytą nusikaltimą visuomenė dažnai reaguoja pasipiktinimu ir bausme, taip sustiprindama pažeistos normos laikymąsi ir primindama visiems visuomenės nariams apie normų laikymosi svarbą.</div></td></tr> </table>

Arthur